www. siandien.info, šaltinis BNS

Prie ketinamo iškelti poetės Salomėjos Nėries paminklo Vilniuje šeštadienį rengiami poezijos skaitymai „Ir vienąkart, pavasari“. Juos organizuoja festivalio „Poezijos pavasaris“ atstovai.

„Ateikite, kad ir kiekvieną pavasarį, ir kiekvieną dieną rastume ir paminklą poetei, ir jos kūrybą!“ – teigiama kvietime į renginį. Šia akcija norima pareikšti nepritarimą planams iškelti poetės paminklą į kitą vietą.

Kaip rašė BNS, vadinamoji Desovietizacijos komisija nukelti S. Nėriai skirtą paminklą Vilniuje sostinės savivaldybei rekomendavo pernai rugpjūtį. Vėliau tai numatantį sprendimą priėmė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas Arūnas Bubnys.

Teismai atmetė poetės anūkės Salomėjos Bučaitės ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijos skundą dėl prokurorų atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė anksčiau BNS sakė, kad ši skulptūra bus eksponuojama muziejiniais tikslais, dėl jai tinkamos vietos ketinama pasitarti su skulptūros autoriaus, S. Nėries artimaisiais, suinteresuotomis institucijomis.

Salomėjos Nėries paminklas | E. Blažio / LRT nuotr.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo 2023-iųjų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių, viešųjų objektų pavadinimai, kiti simboliai.

Skulptoriaus Vlado Vildžiūno ir architektų Gedimino Baravyko, Gyčio Ramunio sukurtas poetės paminklas-biustas pastatytas 1974 metais, 1993-iaisiais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Apeliacinės instancijos Klaipėdos apygardos teismui nusprendus, kad prokurorai pagrįstai atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl poetės Salomėjos Nėries paminklo, sostinės savivaldybės pradės iškėlimo konsultacijas.

„Dabar kaip ir viskas aišku, kad artimiausiu metu turėsime spręsti jo iškėlimą iš tos vietos ir perkėlimą į kažkokią kitą vietą, kur tas paminklas, kaip buvo numatyta Genocido centro rekomendacijose, būtų eksponuojamas muziejiniais tikslais“, – BNS sakė Vilniaus savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė.

Pasak jos, miestas dėl paminklo iškėlimo ir jam tinkamos vietos nori pasitarti su skulptūros autoriaus, S. Nėries artimaisiais, suinteresuotomis institucijomis.

„Jau esame pervadinę ir gatvę, ir mokyklą, tai galvojome, kad galbūt kažkoks S. Nėries atminimo ženklas gali išlikti kaip poetei, bet tikrai nekvestionuojame institucijų sprendimo ir juos esame linkę vykdyti“, – pridūrė Istorinės atminties komisijos pirmininkė.

Pasak jos, paminklas galėtų būti eksponuojamas nebūtinai Vilniuje, jeigu artimieji nuspręstų, kad jam tinkama kita vieta.

Taip praėjusią savaitę konstatavo poetės anūkės Salomėjos Bučaitės ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijos skundą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos Klaipėdos apygardos teismas.

Jis gegužės 15-osios nutartimi paliko nepakeistą šių metų kovo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo šis nutraukė civilinę bylą ir atmetė skundą dėl prokurorų atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, tokį sprendimą prokurorai grindė tuo, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) nurodymu nukelti paminklą sukeliamos teisinės pasekmės patenka į viešojo intereso reguliavimo sritį, tačiau nėra pagrindo taikyti jo gynimo priemones, nes nenustatytas teisės aktų pažeidimas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas neperžengdamas jam suteiktos kompetencijos ribų patikrino prokurorų veiksmus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

„Jos pakeisti ar panaikinti remiantis atskirojo (S. Bučaitės ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijos – BNS) skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista“, – teigia Klaipėdos apygardos teismas.

Kaip pažymima jo nutartyje, S. Nėries anūkė su asociacija pernai rugsėjį kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą jos prašydami teisme ginti viešąjį interesą dėl paminklo nukėlimo.

Salomėjos Neries paminklas Vilniuje | E. Blažio / LRT nuotr.

Desovietizacijos komisijai priėmus sprendimą sostinėje esantį nevienareikšmiškai vertinamos poetės Salomėjos Nėries paminklą perkelti į muziejų, tokia išvada piktinasi visuomenininkai ir literatūrologai. Pasak jų, komisijos teiginiai, jog paminklas yra ideologinis, o pati poetė neturėjo sąsajų su Vilniumi, yra per menki.

„Mane nustebino argumentai, kad Salomėja Nėris nieko bendra su Vilniumi neturi ir kad paminklas yra ideologinis. Tokie argumentai tikrai labai nevykę. Visi paminklai yra grindžiami tam tikromis idėjomis. Paminklas karaliui Mindaugui, Vincui Kudirkai irgi grįsti Lietuvos valstybės ideologija, įprasmina ją“, – Eltai teigė buvęs kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys.

Jis taip pat atmetė ir desovietizacijos komisijos išsakytą argumentą, kad S. Nėris nebuvo susijusi su Vilniumi.

„Sostinėje tauta stato paminklus tiems žmonėms, kurie jai atrodo svarbūs. Lygiai taip pat Kristijonas Donelaitis niekada nebuvo Vilniuje, galime prikišti, kad Vincas Kudirka su Vilniumi nesusijęs. Tai perkelkime ir Kudirką, ir Donelaitį į muziejų“, – akcentavo D. Kuolys.

Darius Kuolys | Stop kadras

Tuo metu Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė Aušra Martišiūtė-Linartienė stebėjosi, kodėl desovietizacijos komisijos nariai neatsižvelgė į instituto darbuotojos rašytą ekspertinį vertinimą.

„Kadangi tai yra rimtas meno kūrinys, tai tas sprendimas tikrai yra blogas. Reaguojame blogai, nėra atsižvelgiama net į aukščiausią kvalifikaciją turinčių literatūrologų išvadas“, – Eltai teigė A. Martišiūtė-Linatienė.

„Skulptūra buvo kurta atvirai erdvei. Dar klausimas, ar ji bus archyvuose, ar bus eksponuojamas. Tai yra labai talentinga poetė ir kaip poetė ji tikrai gali būti atviroje erdvėje“, – pridūrė ji.