Gintautas Kniukšta, www.siandien.info

Pirmąjį birželio sekmadienį Lietuvoje švenčiama Tėvo diena. Mano tėvukui šiandien būtų sukakę 99 – eri.

Abu gimėme ir užaugome tame pačiame Rudaičių kaime, abu mokėmės toje pačioje Lapių mokykloje.

Ta pati upė Minija, tie patys miškai ir piliakalniai… Tas pats kelias į mokyklą…

Atsisveikinome su tėvuku 2008 – ųjų vasarą…

Tėvas niekur neišėjo, jis amžinai liko savo gimtuosiuose Rudaičiuose… Kaime – Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinyje, tarp dviejų didelių piliakalnių – Didžiojo Dykliaus ir Sausdegių, vietinių tiesiog vadinamu Sausdegyme.

Ir tas jo pasakojimas Lapių bendruomenės centro internetiniame puslapyje – amžinas prisiminimas. Ateities kartoms. Apie mūsų – Rudaičių kaimą.

“1926 metais gimęs rudaitiškis Antanas Kniukšta prisimena, kad Rudaičiai buvę gražus kaimas, žmonės nemažai prisistatę pastatų buvo”.

„Mano tėvas Antanas, rudaitiškis, vedė Petronėlę nuo Kartenos. Mama mirė, kai man buvo pusšeštų metų. Buvau mokslus, jei kas į mokyklą ateidavęs paklausdavo, kas yra pirmasis mokinys, vis parodys į mane.

Dar atsimenu, kaip Lapiuose ponas mokytojas Gedvilas įsivedęs į savo virtuvę davė Smetonos kalbos per radiją pasiklausyti.

IV skyrius baigęs Lapiuose, po to VII skyrius baigiau Klaipėdoje. Lapiuose du mokytojai 122 vaikus išmokino, po 60 mokinių klasėje, bet drausmė buvo.

Anksčiau, už Minijos, Kvietinių kaime tankiai gegužinės vykdavo, dainos skambėjo ir šioje pusėje. O paskui, kai tokie laikai užėjo, patys geriausi vyrai į miškus išėjo ir žuvo daugelis. Kitus į Rusiją išvežė.

Bjauriai buvo. Vokiečių laikais, seniūnas Urbonavičius pavarė mane dirbt prie vokiečių, su arkliais po visą kraštą važinėjau.”