www.verslaspolitika.lt;Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt

Netylant diskusijoms apie užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio ateitį, socialdemokratas Remigijus Motuzas LRT TELEVIZIJAI sako, kad nei partijoje, nei frakcijoje neišgirdo poreikio keisti ministrą, tačiau pabrėžia, jog, keičiantis Vyriausybės sudėčiai, pokyčiai dažniausiai neišvengiami. Savo ruožtu konservatorius Žygimantas Pavilionis teigia, kad K. Budrys „numetamas po Kinijos komunistų ratais“. 

„Dienos temoje“ – Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Remigijus Motuzas ir Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas, konservatorius Žygimantas Pavilionis.

– Pone R. Motuzai, premjerė Inga Ruginienė yra sakiusi, kad ministras Kęstutis Budrys dirba gerai ir ji juo pasitiki. Nedaug laiko praėjo ir jūs užsiminėte, kad kai Lietuva jau pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, tai ministras jau nebeturėtų eiti pareigų. Kažką panašaus kalba apie tai, kad ministras nėra visiškai tinkamas, ir būsimas premjeras Mindaugas Sinkevičius. Tai kas pasikeitė? Kodėl ministras, kuriuo dar taip neseniai buvo pasitikima, šiandien jau kaip ir nėra tinkamas eiti pareigų?

R. Motuzas: Manau, klausimas yra kompleksinis. <…> Iš tikrųjų sakiau, kad tikriausiai nebebus per pirmininkavimą kaip viena iš tikimybių. Manau, niekas nepasikeitė. Turbūt ir mes Užsienio reikalų komitete tikrai vertiname K. Budrį kaip labai profesionalų politiką, diplomatą, kuris yra labai atidus, žinomas Europoje, pasaulyje. Manau, taip vertina ir kiti. Bet politika yra politika. Galiu kalbėti atvirai, nes dirbau ir Vyriausybėje. Buvo labai daug profesionalių žmonių, kurie, ar baigiantis kadencijai, ar keičiantis koalicijai – buvo garsioji Naujosios sąjungos koalicija, – ir labai profesionalūs žmonės turėjo palikti pareigas.

Turbūt viena, kad mūsų koalicija iki šiol buvo labai marga, bet ji tokia marga išlieka ir toliau. Mes iš koalicijos partnerių dažnai girdime, kad K. Budrys nevykdo Vyriausybės programos, kiti sako, kad jis yra ne mūsų. Iš tiesų šiek tiek apsunkina veiklą, kad jis nėra partijos narys. Bet, kita vertus, <…> tikrai prisipažinsiu, kad nei mūsų frakcijoje, nei partijoje iki šios dienos negirdėjau, kad reikėtų keisti ministrą K. Budrį. Manau, tai yra tokia stadija, kai yra daug nuomonių ir abejonių. Visada vyriausybėms keičiantis būna daug kalbų. Komandą formuoja pats ministras pirmininkas, bet šiuo atveju, žinoma, jis pasitars su prezidentu, kuris atsako už užsienio politiką. Visada buvo tradicija, kad užsienio reikalų ministro kandidatūrą siūlo prezidentas.

– Bet, pone R. Motuzai, vis tiek nelabai suprantu: jūs sakote, kad „neturime jokių priekaištų, mūsų frakcija neturi jokių priekaištų, viskas gerai su tuo ministru, jis profesionalus, bet kažkas ten iš mūsų partnerių nepatenkintas, tai nuimkite tą ministrą“. Tai svarbu profesionalumas ar partnerių nuomonė ir ministro priklausomybė kuriai nors partijai?

Turbūt viskas svarbu, bet pirmiausia turbūt yra politinės dėlionės, kurios visada turi tam tikrą įtaką. Bet, žinoma, profesionalumas yra vienas svarbiausių kriterijų. Šiandien šis klausimas dar nėra išspręstas, ir aš manau, kad tikrai gali būti taip, jog ministras K. Budrys liks. Galbūt ministro pirmininko ir prezidento diskusija įvyks artimiausiu metu, ir jie susitars.

Remigijus Motuzas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

– Jeigu jūsų, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko, paklaustų, ar jūs sutiktumėte, kad ministras K. Budrys turi tęsti darbą?

R. Motuzas: Žinoma, sutikčiau. Mes tikrai jokių priekaištų neturime. Jeigu kartais kiti kolegos komitetų pirmininkai sako, kad neateina į posėdžius, per mažai gauna informacijos, tai tikrai tos informacijos gauname labai daug. <…> Jeigu komiteto Seimo nariams kažkas neaišku, mes visada turime atvirus pokalbius, diskusijas. Tikrai mes jokių priekaištų neturime.

– Pone Ž. Pavilioni, kiek, jūsų akimis ir jūsų vertinimu, čia šiuo atveju yra realių priekaištų darbui? Kaip girdžiu iš komiteto pirmininko, to paties komiteto, kuriame jūs irgi dirbate, priekaištų ministro darbui kaip ir nėra. Tai galbūt čia vis dėlto yra valdančiųjų politinės ambicijos?

Ž. Pavilionis: Aš gal pasakysiu kaip diplomatas, o tada – kaip politikas. Kaip buvęs diplomatas čia matau paspęstus spąstus K. Budriui. Iš vienos pusės sakoma: „Susitaikyk su komunistiniu drakonu Pekine“, kai žinome, kad jis nenori taikytis, nes jis reikalauja, kad mes atsisakytume bendradarbiavimo su Taivanu, pasakytume, jog klydome, ir uždarytume viską, ką darėme, ir viskas į raudonąją pusę.

Tada pasakomas antras uždavinys – išvystyti kiek įmanoma santykius su Taivanu. Bet tai prieštarauja tam, kas buvo pasakyta. Tai du skirtingi dalykai: arba – arba. Tu turi rinktis, nes nebus taip ar kitaip. Kinija reikalauja vienos politikos meilės tik man, daugiau niekam. Ji įtari, pikta ir t. t. Tada dar trečias dalykas pasakomas: „Amerikos karius užtikrink.“ Palaukit, man jau čia visiška šizofrenija. Kinija yra pagrindinė Amerikos priešininkė, ir tu liepi susidraugauti su Kinija ir gauti Amerikos karių. Tai rinkis.

Nepaminėtas dar vienas dalykas. Noriu pasakyti, kad, pagal NATO doktriną, Kinija yra pagrindinė Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintoja. Tada, kai koks [Ruslanas] Baranovas pradeda aiškinti feisbuke, kad, žinote, su Rusija mes neturime atnaujinti santykių, nes ji agresorė, bet turime atnaujinti santykius su agresorės pagrindine įgalintoja, man logikos trūkumas.

Žygimantas Pavilionis | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

– Dar pridėkime tai, ką [Kaja] Kallas neseniai pasakė, kad yra visi neginčijami įrodymai, jog Kinija padėjo rusams rengti karius karui Ukrainoje.

Ž. Pavilionis: 21 proc. karo tęsiasi komunistinės Kinijos dėka, ir mes prašome šiandien, kai esame pagrindiniai Ukrainos draugai, visą savo politinę energiją… Žiūrėkite, visas diskursas vyksta apie kažkokią Kiniją, kuri žudo mūsų brolius ir seseris. Protu nesuvokiama, kai reikėtų visą energiją skirti Vašingtonui, Europai, besipykstantiems lenkams ir ukrainiečiams. Vakarams, ne Rytams, mielieji socdemai.

Politiškai pasakysiu vieną dalyką, ką sakiau K. Budriui nuo pat pradžios, kad tu būsi labai silpnas ministras, nes kai esi pakabinamas iš Daukanto aikštės, kai neturi jokio ryšio su partijomis, kurios gali turėti visokių intrigų ir tave kaltinti viskuo, tu būsi tik toks kaip iš sakyklos, kur daug šneka, bet neturi jokio ryšio su žeme.

Užsienio politika seniai nėra tik užsienio politika. Tai yra ir Europos politika, ypač prieš mums pradedant pirmininkauti, ir gynybos, ir visko. Tu turi būti šeimos dalimi, nes tave puls nuolat – priešai ir draugai. Jeigu tu neturi užnugario, tu – mušta korta. Kodėl šį kartą prezidentas nusprendė tą kortą mušti, čia man išlieka politinė mįslė.

– Pone R. Motuzai, atsakykite dėl tos Kinijos, nes tai yra pagrindinis priekaištas ministrui, kad jis nesureguliavo santykių su Kinija.

R. Motuzas: Kiek kitaip matau prezidento pareiškimą ir, prisipažinsiu, dar šiandien, eidamas į laidą, jį perskaičiau. Prezidentas kalba dėl diplomatinių santykių atkūrimo ir panašiai. Juk diplomatiniai santykiai nėra bičiulystė ar glėbesčiavimasis. Gali būti…

Kęstutis Budrys | V. Raupelio / LRT nuotr.

Ž. Pavilionis: Jie nėra nutraukti, mes nieko nenutraukėme, pirmininke.

R. Motuzas: Bet nėra fiziškai diplomatų, kad…

Ž. Pavilionis: Dėl ko? Dėl mūsų kaltės, dėl K. Budrio ar dėl komunistinės Kinijos?

R. Motuzas: Dėl konservatorių kaltės nėra – dėl to, kad buvo įsteigta Taivaniečių atstovybė. Tuo metu nebuvo tartasi nei su politinėmis partijomis, nei Užsienio reikalų komitete.

Ž. Pavilionis: Pirmininke, čia jau yra Kinijos komunistų partijos retorika, kurią jūs vartojate. Mes nieko nepažeidėme, jokių diplomatinių santykių nepažeidėme.

R. Motuzas: Aš nesakau, kad pažeidėte..

Ž. Pavilionis: Mes vystėme ekonominius santykius su Taivanu, o tai labai nepatiko Kinijai, kaip ir nepatiko, kad mes įstojome į „17+1“.

– Bet, pone R. Motuzai, tada noriu jūsų paklausti: jeigu Kinija, pavyzdžiui, pareikalautų, kad reikia pervadinti Taivaniečių atstovybę, jeigu tai būtų sąlyga, ką tada darytumėte? Vargu ar Kinija taip išskleis savo glėbį ir sakys: „Gerai, atgaivinkite mūsų gerus laikus.“

R. Motuzas: Niekas apie tai nekalba, jeigu matome ir prezidento antrą pusę. Prezidentas pabrėžia, kad K. Budrys parodytų ekonominio bendradarbiavimo perspektyvą. Bet tikrai negirdėjau ir niekas nesiruošia keisti jokio pavadinimo ir nuolaidžiauti Kinijai, nes visur pabrėžiama, kad turime laikytis Vienos konvencijos, kitų tarptautinių santykių, savigarbos principų…

Kinijos vėliava | „Shutterstock“ nuotr.

– Bet jūs tik ką sakėte, kad neturite ministrui priekaištų net ir dėl tos pačios Kinijos, nes jis viską gerai daro.

R. Motuzas: Nesakau, kad čia priekaištai. Tiesiog tikslinu prezidento poziciją, ką prezidentas pasakė.

– Gerai, pažiūrėkime iš kitos pusės. Dabar yra pripažinta, kad jūsų dabartinė premjerė, kuri rytoj turi atsistatydinti, šiurkščiai pažeidė įstatymą ir, nepaisant to, ji vėl skiriama ministre. Ji pati sako, kad grįžta į [Socialinės apsaugos ir darbo] ministeriją ir turėjo netgi pasiūlymų iš kitų ministerijų. Jūsų manymu, ar viskas gerai, kad ši ministrė gali dirbti, o ministras K. Budrys – ne? Nepaisant to, kad jūs neturėjote jam priekaištų, o čia ateina žmogus, šiurkščiai pažeidęs įstatymą?

R. Motuzas: Nesu taip gerai susipažinęs su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu. Tie sprendimai visada yra labai specifiniai, taikomi tam tikroms valstybės tarnautojų kategorijoms. Buvo nuomonė, girdėjau Vyriausybės valandoje, pati premjerė atsakė, kad į aukštesnes pareigas negalima eiti, o į žemesnio lygio neva pagal šį sprendimą galima eiti. Visada, žinoma, yra tokiose situacijose ir paties žmogaus turbūt apsisprendimas, paties politiko nuomonė, kaip jam vienoje ar kitoje srityje pasielgti.

– Pone Ž. Pavilioni, ar opozicija kaip nors ketina reaguoti į šį paskyrimą, jeigu toks būtų, kad premjerė taptų ministre po pripažinimo pažeidus įstatymą?

Ž. Pavilionis: Nepykit, aš gal nekomentuosiu gerbiamos Ingos. Man nerimą kelia to paties K. Budrio likimas, nes aš dabar simboliškai žiūriu šiek tiek iš šono. Mes mūsų Vyriausybės laikais bandėme sujungti visą ES, kad priešintumėmės komunistinės Kinijos agresijai, kuri vyksta prieš visą laisvą pasaulį. Dabar prieš mūsų pirmininkavimą pirmą kartą istorijoje parodome pavyzdį, kaip reikia priešintis. Mes po Kinijos komunistų ratais numetame savo ministrą ir faktiškai ruošiamės nuolaidai.

Inga Ruginienė | E. Blažio / LRT nuotr.

Jeigu aš būčiau komunistas Kinijoje, padaryčiau viską, kad Lietuva būtų pažeminta ir kad ji atsisakytų visos Taivano politikos. Nematau jokio kito kelio. Mes faktiškai dabar atidavėme komunistams Kinijoje suvalgyti mūsų užsienio reikalų ministrą. Nežinau, kokį mes pavyzdį rodome Europos Sąjungai, bet man tai yra apgailėtina.

Tiesą pasakius, dar labiau apgailėtina, kad, išmetus sisteminę partiją „Nemuno aušra“, socdemai nežinia kodėl, gal čia kada nors tyrimai paaiškins, iš esmės tęsia antisisteminę politiką, kai dirba su mūsų pagrindiniais priešininkais, visų mūsų laisvo pasaulio priešininkais, visą savo energiją investuoja į Pekiną ir dar kartais pamini kokį nors [Aliaksandrą] Lukašenką.

– Visai baigiasi laikas. Bet, pone R. Motuzai, jūs turite teisę atsakyti, kad Kinija sprendžia dėl mūsų ministro likimo.

R. Motuzas: Manau, čia galbūt yra savotiška kiršinimo politika. Mes su tokia kiršinimo politika K. Budriui nepadedame.

– Ačiū jums.