Ieva BUDRAITĖ, LŽP, www.siandien.info

Jau kuris laikas į Seimo darbotvarkę vis įdedamas ir išimamas siūlymas pakeisti tai, kas šiuo metu saugo vieną svarbiausių mūsų išteklių – požeminį geriamąjį vandenį.

Įstatymo pataisos autoriai – Lukas Savickas, Gintautas Paluckas ir Saulius Skvernelis – siūlo iš esmės švelninti galiojantį draudimą naudoti pavojingas chemines medžiagas vandenviečių apsaugos zonose. Sprendimą, ar konkrečiu atveju kyla taršos rizika, jie siūlo perduoti… aplinkos ministrui. Vienam žmogui. Vienu parašu.

Kodėl galingiausiems Lietuvos pareigūnams šis klausimas šiandien toks svarbus? Todėl, kad Pagiriuose, Vilniaus rajone, jau stovi 200 mln. eurų vertės „Homanit“ gamykla. Tam, kad ji galėtų vykdyti pilnavertę veiklą – gaminti medienos plaušo plokštes – reikia pavojingomis klasifikuojamų cheminių medžiagų. Tačiau gamyklos teritorija patenka į požeminio vandens apsaugos zoną. Šiandien ji saugoma įstatymu. Rytoj? Gali būti tik ministro sprendimo reikalas.

Nežinia (?), kas ir kodėl leido gamyklai atsirasti ten, kur jos veikla draudžiama. Tačiau vietoj to, kad ieškotume atsakymų ir atsakingų išeičių, siūloma tiesiog perrašyti žaidimo taisykles.

O kas nutylima? Kad rizika tokiose teritorijose yra visada. Techninė avarija, žmogiška klaida…

Dar didesnį nerimą sukelia paraleliai įgarsinami valdžios planai visoms stambioms investicijoms atverti „žaliąjį koridorių“: statybas be leidimų, be poveikio aplinkai vertinimo. Kai tai skirta gynybos pramonei – pilnai galima suprasti. Tačiau dabar reikalavimai atlaisvinami ne tik jiems. Kodėl? Tokia sistema reikštų, kad pirmiausia bus leidžiama investuoti, o visa kita – tik po to. „Faktas įvykęs“, o visuomenė – vėl pastatyta prieš faktą.

Būtent dėl to šiandien Pagirių bendruomenė susirinko po Ekonomikos ir inovacijų ministerijos langais. Ministras tai pavadino „politikavimu“. Anot jo, „tokiu sudėtingu laikotarpiu bandyti sustabdyti vieną iš didžiausių Vokietijos investicijų – neatsakinga.“

Bet ar tai neprimena šantažo? Priversti žmones jaustis kaltais už tai, kad nori kvėpuoti švariu oru ir gerti saugų vandenį? Ar tikrai Vokietija mainais į brigadą prašo aukoti mūsų aplinką? O gal visgi tai mūsų pareigūnų išsigalvojimas siekiant pridengti padarytas klaidas?

Premjeras, reaguodamas į protestą, pareiškė, kad „Homanit“ investicija Lietuvai reikalinga, o jos suderinimas su bendruomenės interesais – tik „iššūkis“.

Taip, investicijos reikalingos. Bet jos turi vykti ten, kur saugu ir žmogui, ir gamtai. Ne rizikos zonose, ne už tylos uždangos.

Aš vis dar tikiu, kad šie valstybės vadovai, kuriuos pažįstu kaip turinčius atsakomybės, profesionalumo ir išminties, atsižvelgs į išreikštą susirūpinimą ir atsiims savo siūlymus.

Nes kai už save kalbės užterštas vanduo, dirvožemis ar gyventojų ligos, o ne po institucijų langais susirinkę savo laiką aukojantys žmonės, jau bus per vėlu.

Plačiau apie situaciją rašoma čia: https://www.lrt.lt/…/prie-ekonomikos-ir-inovaciju…

Savo išsamesnį komentarą buvau sudėjusi čia: https://www.delfi.lt/…/ieva-budraite-motinos-zemes…