www.siandien.info

Paaiškėjo keturi aiškūs favoritai pakeisti popiežių Pranciškų. Konklavos taisyklėse, galiojančiose nuo 2025 m. sausio 22 d., nurodoma, kad iš 252 kardinolų 138 gali būti elektoriais.

Siksto koplyčioje vykstančiame slaptame balsavime gali dalyvauti tik jaunesni nei 80 metų amžiaus asmenys. Pasak Jungtinių Valstijų katalikų vyskupų konferencijos, kiekvieną dieną vyksta keturi balsavimo turai, kol kandidatas surenka du trečdalius balsų, o šis procesas paprastai trunka apie 15–20 dienų.

Tikima, kad Šventoji Dvasia pastūmės konklavą surasti vertingą šventojo Petro įpėdinį. Jau dabar yra keletas žinomų kardinolų, kurių pavardės neoficialiai buvo siūlomos šiam vaidmeniui užimti. Į konklavą patekę favoritais laikomi kandidatai retai tampa popiežiumi, todėl atsirado itališkas posakis: „Į konklavą ateini kaip popiežius, o išeini kaip kardinolas“.

Iš tikrųjų iš pastarųjų šešių konklavų tik 2005 m. popiežius Benediktas tapo popiežiumi, jam išlaikant favorito statusą. Taigi daugelis žvelgs į kompromisinius kandidatus kaip į galimus Pranciškaus įpėdinius.

Pietro Parolinas (Italija) 70 m., antras pagal rangą Vatikano pareigūnas po Pranciškaus. Kardinolas P. Parolinas dabar laikomas „pagrindiniu kandidatu“ bei dideliu favoritu tapti kitu popiežiumi, tačiau „tai dar nėra garantuota“.

Nuo 2013 m. eidamas Vatikano valstybės sekretoriaus pareigas, 70-metis kardinolas P. Parolinas, kilęs iš Veneto regiono, yra aukščiausio rango konklavos narys. Kardinolas P. Parolinas, užuot laikęsis „kairiųjų“ ar „dešiniųjų“ politinių pažiūrų, Bažnyčioje jau seniai laikomas protinga, nuosaikia figūra. Visai neseniai kardinolas P. Parolinas davė interviu Italijos laikraščiui „L’Eco di Bergamo“, kuriame komentavo daugelį geopolitinių klausimų.

„Kiekvienas gali prisidėti prie taikos, tačiau sprendimų niekada negalima siekti vienašališkai primetant sprendimus, kuriais rizikuojama paminti ištisų tautų teises, kitaip niekada nebus teisingos ir ilgalaikės taikos“, – sakė jis.

Vienas gerai informuotas Vatikano atstovas „The Independent“ teigė: „Sunku pasakyti, ar jis (red. past. – P. Parolinas) tikrai yra pagrindinis kandidatas, nes kardinolų grupę labai sunku nuspėti. Tai labai keista grupė ir jie nelabai pažįsta vieni kitus.

„Tai, ką jie laiko geru kandidatu, gali labai skirtis nuo to, ką sako žiniasklaida. P. Parolinas yra labai saugus pasirinkimas, nes jie visi jį pažįsta. Jis visiems buvo malonus ir niekada su niekuo nekonfliktavo. Jis daugiau nei 10 metų dirbo Vatikane ir žino, kaip visa tai veikia“, – kalbėjo šaltinis iš Vatikano.

Jis atliko svarbų vaidmenį istoriniame, tačiau kartu prieštaringai vertinamame 2018 m. Vatikano susitarime su Kinija dėl vyskupų skyrimo.

Intelektualas ir gerbiamas kanonų teisės ekspertas P. Erdo kalba septyniomis kalbomis, yra išleidęs daugiau kaip 25 knygas ir yra sulaukęs pripažinimo dėl savo atvirumo kitoms religijoms. Tačiau jis yra susilaukęs ir kritikos dėl savo ryšių su ministro pirmininko nacionalisto Viktoro Orbano vyriausybe, kurios griežtas požiūris į migraciją nesutapo su velionio argentiniečio pontifiko pažiūromis.

Žinomas dėl savo entuziazmo evangelizacijos srityje, komunizmo laikais augęs P. Erdo laikosi konservatyvių pažiūrų tokiais klausimais, kaip homoseksualų santuokos ir pakartotinai susituokiantys išsiskyrę asmenys.

Jis yra pagrindinis konservatyviojo Bažnyčios sparno kandidatas ir manoma, kad gali būti pagrindinis kardinolo P. Parolino varžovas pirmuosiuose konklavos balsavimuose. Jis taip pat yra palyginęs pabėgėlių priėmimą su prekyba žmonėmis.

2003 m. popiežius Jonas Paulius II patį P. Erdo paskyrė kardinolu.

Kardinolas Jeanas Marcas Aveline. Alžyre gimęs J. M. Aveline’as didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Prancūzijos Marselio uostamiestyje. Jis, kaip ir artimas jo draugas popiežius Pranciškus, tapo balsu, pasisakančiu už migrantų priėmimą ir tarpreliginio dialogo skatinimą.

J. M. Aveline’as, kuris yra vertinamas dėl savo diskretiškumo, intelektinių sugebėjimų ir bendravimo įgūdžių, užsitarnavo kardinolo, į kurį verta atkreipti dėmesį, reputaciją.

Kalbama, kad kardinolas J. M. Aveline’as buvo įpėdinis, kurio norėjo pats popiežius Pranciškus, ir sparčiai tampa kandidatu tų, kurie palaikė jo darbotvarkę. Nors anksčiau jis nebuvo apibūdinamas kaip papabilas, po popiežiaus Pranciškaus mirties jis tapo rimtu pretendentu tarp nuosaikiųjų. Interneto svetainėje „College of Cardinals Report“ kardinolas apibūdinamas kaip „gana liberali, tačiau linkusi į konsensusą figūra“.

Dėl to jis yra kandidatas, kuris potencialiai galėtų užmegzti ryšį su įvairiomis grupuotėmis. Kardinolas J. M. Aveline’as Prancūzijos spaudoje taip pat nuolat vaizduojamas kaip mėgstamiausias popiežiaus Pranciškaus prelatas.

Kardinolas Pierbattista Pizzaballa. EPA-ELTA nuotr. Jeruzalės patriarchui yra tik 60 metų ir jis yra daug jaunesnis už visus kitus pretendentus, tačiau jis tapo vienu iš konklavos favoritų. Gali būti, kad iki konklavos pradžios jis taps vienu iš rimčiausių pretendentų į šį titulą.

P. Pizzaballa yra aukščiausias katalikas Artimuosiuose Rytuose, kurio arkivyskupija apima Izraelį, palestiniečių teritorijas, Jordaniją ir Kiprą. Jis kardinolu buvo paskirtas 2023 m. rugsėjo mėnesį, prieš pat Izraelio ir „Hamas“ karo pradžią.

Šis pranciškonas ragino abi puses siekti taikos, o per 2024 m. Kalėdas laikė mišias Gazos Ruože ir Jeruzalėje. Išrinkti P. Pizzaballą būtų reikšmingas geopolitinis Bažnyčios pareiškimas, ypač tuo metu, kai ji labai kritiškai vertina Benjamino Netanyahu vyriausybę.

Vis dėlto P. Pizzaballa nesiėmė jokios kitos pusės, kaip tai darė kiti. Jis vienas pirmųjų pasmerkė „Hamas“ už spalio 7 d. išpuolius prieš Izraelį ir pasisiūlė save mainais už palestiniečių teroristų įkaitais paimtus Izraelio vaikus.

Jis ne tik didvyriška asmenybė, bet ir puikus diplomatas, jis taip pat yra žymus Biblijos tyrinėtojas. Žinoma, kad popiežius Pranciškus jį labai gerbė ir beveik kasdien jam skambindavo. Jis beveik neabejotinai gaus balsų konklavoje, ir jei šį kartą dėl savo palyginti jauno amžiaus jis nelaimės, tai ateityje jis vėl bus stiprus kandidatas.

Parengta pagal spaudos pranešimus.