www.siandien.info, www.lrt.lt

Vokietija perima NATO rytinio sparno gynybą – tokie Vokietijos kanclerio Frydricho Merco žodžiai Vilniuje skambėjo ne tik Lietuvai, bet ir NATO, o ypač – Rusijai. Brigada vis labiau įsikuria Lietuvoje ir tai yra vienas svarbiausių dėmenų siekiant atgrasyti Rusiją.

Naujojo kanclerio Friedricho Merzo laukia užduotis – išlaikyti ne tik kokybę, bet didinti kiekybę. Vokietija net ir dabar gynybai skiria 1,9 procento bendrojo vidaus produkto, iki šiol nepasiekė NATO grindų. Ir ekspertai, ir politikai supranta – to nepakanka.

„Vokietijoje mes sparčiai didinsime išlaidas gynybai, mums taip pat reikia didinti gamybos pajėgumus. Mūsų kariams reikia geresnio parengimo“, – Vilniuje sakė Vokietijos kancleris.

Nustekentas Bundesveras toli nuo didingiausių dienų. Nemaža dalis ginkluotojų pajėgų patiria trūkumų, dalinių komplektacija nepilna. Tačiau Vilniuje inauguruotai brigadai Vokietijos lyderiai žada duoti visko, ko reikės.

Gynybos ministras Borisas Pistoriusas, beje Vokietijos brigados Lietuvoje vienas architektų, kalba, kad Vokietija išlaidas gynybai gali didinti iki 5 proc. Pastarąjį kartą toks biudžetas buvo tik 1963-aisiais – per Šaltojo karo piką.

„Viena labai aišku – didžiausia grėsmė Europos saugumui šiandien ir ateityje yra agresyvi, revizionistinė Rusija. Negalime ir neketiname to nematyti“, – sako Vokietijos gynybos ministras.