,,Verslo ir politikos“ akiratyje – šešėlinės vyriausybės veikla ir nuomonės apie ją.  Kodėl ji sėdi šešėlyje, kodėl nesimato jos darbų? 

Buvęs premjeras Andrius  Kubilius teigia, kad šešėlinės vyriausybės tikslas – kontroliuoti valdančiųjų veiksmus ir telkti lyderius būsimoms atsakomybėms, tačiau dabartinės Seimo pozicijos atstovų pastebėjimu, opozicija daug oponuoja ir kritikuoja, bet mažokai siūlo, o kai kas esminių pasiūlymų apskritai nėra girdėjęs.

Konservatoriai suformavo šešėlinį ministrų kabinetą, kuriame yra 14 šešėlinių ministrų pagal egzistuojančias ministerijas bei 2 šešėliniai ministrai, kurie rūpinsis regionų plėtra ir bendruomenių reikalais.

„Mes labai aiškiai Seimo posėdžiuose ir viešumoje išsakome savo kritiškus vertinimus, pritarimą ar atsisakymą paremti tam tikrus sprendimus. Tuo mes reikšmingai skiriamės nuo praėjusios opozicijos, kuri dirbo nekonstruktyviai, sakyčiau, netgi destruktyviai. Aš ne vieną kartą esu pabrėžęs, kad nė vienas šešėlinės vyriausybės narys neturi jaustis garantuotas, kad esant galimybei jam bus būtinai pavestos ministro pareigos“, – sakė A. Kubilius.

Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė teigia, kad šešėlinės vyriausybės siūlymus  ji  girdi ir pastebi , kad  jie pasireiškia įvairiai. Jos nuomone, šešėlinė vyriausybė ranką laiko ant Lietuvos žmonių pulso…

                 Bandymai rasti geriausią veikimo formą užsitęsė

Šių metų pavasarį, balandžio pradžioje, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Prezidiumas patvirtino partijos pirmininko Andriaus Kubiliaus pasiūlytą šešėlinės vyriausybės kabinetą. Šešėlinės vyriausybės Ministras Pirmininkas A. Kubilius plačiau paaiškino, kodėl buvo imtasi tokios Lietuvos politikoje dar nepraktikuotos iniciatyvos.

Šešėlinės vyriausybės Ministras Pirmininkas akcentavo, kad be parlamentinės priežiūros, vyriausybei bus formuluojamos dar dvi labai svarbios funkcijos: rengti ir formuoti principines nuostatas įvairiais klausimais partijos viduje, nesiejant jų su tuo, ką svarsto vyriausybė. Antrasis ne mažiau reikšmingas uždavinys, – telkti lyderius būsimoms atsakomybėms.

„Gerai suprantame, kad partija, būdama opozicijoje, jau turi ruoštis ateinantiems Seimo rinkimams, jog gavusi rinkėjų pasitikėjimą būtų visiškai pasirengusi tenkančiai atsakomybei ne vien tik idėjomis, bet ir turimais žmogiškaisiais ištekliais perimti valdžią. Kad neatsitiktų taip, jog susirinkus po rinkimų reikėtų sudarinėti darbo grupes, kuriose būtų svarstomos kai kurios principinės valdančių partijų nuostatos, pavyzdžiui, ką daryti su mokesčiais ar energetikos srityje“, – sakė A. Kubilius.

„Nuo pat naujosios Vyriausybės veiklos pradžios ėmėmės nuoseklios jos veiklos parlamentinės kontrolės ir paskelbėme apie įvadinį šešėlinės vyriausybės darbo etapą, suformavę giminingas ministerijas siejančias grupes. Taip nusprendėme norėdami efektyviai realizuoti vieną iš svarbiausių savo atsakomybių – opozicinės, parlamentinės priežiūros, siekdami efektyviai, tinkamai, reguliariai, rezultatyviai ir konstruktyviai išnaudoti opozicijai suteiktą valdančiosios daugumos priežiūros mandatą. Manome, kad šešėlinės vyriausybės formatas leidžia šią užduotį vykdyti tinkamai“, – sprendimą suformuoti šešėlinę vyriausybę komentavo Seimo opozicijos lyderis A. Kubilius.

,,Mes labai aiškiai Seimo posėdžiuose ir viešumoje išsakome savo kritiškus vertinimus, pritarimą ar atsisakymą paremti tam tikrus sprendimus. Tuo mes reikšmingai skiriamės nuo praeitos opozicijos, kuri dirbo nekonstruktyviai, sakyčiau, netgi destruktyviai. Per 4 metus iš tuometinės opozicijos nesulaukėme palaikymo ir supratimo, nors tuo metu buvo ekonominė krizė, išgyvenome sudėtingą laikotarpį. Šiuo požiūriu esame kitokie ir, pavyzdžiui, kai tik Vyriausybė paskelbė, kad sieks euro įvedimo, mes iš karto pasakėme, jog remsime tokį sprendimą, tik jūs dirbkite, o ne vien steikite darbo grupes“, – sakė A. Kubilius.

„Tai, ką mes darome, yra bandymas rasti geriausią šešėlinės vyriausybės veikimo formą. Noriu pabrėžti, kad kiekvienas šešėlinės vyriausybės narys negali būti garantuotas, kad esant galimybei jam būtinai bus pavestos ministro pareigos. Šešėlinės vyriausybės veiklą nuolat vertins partijos nariai ir Seimo TS-LKD frakcija, todėl šešėliniai ministrai dėl įvairių priežasčių gali keistis“, – akcentavo A. Kubilius.

Šiuo metu šešėlinę vyriausybę sudaro 14 ministrų – tiek, kiek realiai veikia ministerijų. Prie jų yra paskirti dar du šešėliniai ministrai specialiosioms misijoms, kurios svarbios TS-LKD partijai ir Lietuvai. Tai regionų plėtros ir bendruomenių reikalų šešėliniai ministrai.

„Minėtų ministerijų apimamos veiklos sritys mums yra svarbios tiek dalykine, tiek idėjine prasmėmis. Esu daug kalbėjęs apie visuomenės moralinio audinio atkūrimo iššūkį, kaip vieną iš svarbiausių problemų Lietuvoje, dar neišspręstų per pastarąjį dvidešimtmetį. Todėl bendruomenių reikalų iškėlimas iki ministro lygmens, mano nuomone, yra labai svarbus žingsnis, kaip ir regionų plėtra. Kaimiški regionai, provincija kenčia dėl vis didėjančio kvalifikuotų profesionalų trūkumo, dėl to į regioną neateina investicijos, be kurių jauniems žmonėms nėra patrauklu pasilikti tuose regionuose gyventi. Susidaro užburtas ratas, kurį pralaužti reikia turėti tinkamų politikos instrumentų. Jų Lietuva iki šiol nėra sukūrusi, ir mes imamės ryžto bei lyderystės ir šioje srityje žengti į priekį bei kloti bėgius, kuriais reikės važiuoti kitoms valdžioms. Tai mums ne naujiena – mūsų nutiestais bėgiais viena ar kita kryptimi vėliau važiuodavo socialdemokratai“, – pažymėjo TS-LKD lyderis.

„Džiaugiuosi suformuota šešėlinių ministrų komanda, kurioje tinkamai dera patirtis ir jauna energija, bei noriu išsakyti padėką kolegoms, kurie imasi tokios atsakomybės pirmą kartą formuojant šešėlinę vyriausybę“, –  apibendrino šešėlinės vyriausybės vadovas.

Garsiai darbus pradėję šešėliniai konservatorių ministrai taip ir liko šešėlyje, – pastebi tinklalapio LRT.lt kalbinti politologai ir apžvalgininkai. „Opozicija kritikuoja dabartinę Vyriausybę be atvangos, tačiau naujų idėjų ir sprendimų siūlymų pasigendame“, – konstatuoja politologas Algis Krupavičius.

„Šešėlinių ministrų pareigos yra koncentruota prievolė sekti reikalus, formuoti partijos poziciją atitinkamos ministerijos atsakomybės ribose. Aš tai ir dariau, bet turbūt suprantame, kad transporto sritis nėra tokia, kurioje būtų didelė politinė takoskyra. Joje vyrauja dideli infrastruktūros projektai, visos partijos suinteresuotos, kad jos plėtotųsi, tad reikšmingų alternatyvų man nelabai buvo erdvės teikti“, – LRT.lt kalbėjo šešėlinis susisiekimo  ministras Jurgis  Razma.

Alternatyvą Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei kūręs opozicijos lyderis Andrius Kubilius akcentavo, kad jo šešėlinė vyriausybė be parlamentinės priežiūros turės „dar dvi labai svarbias funkcijas: rengti ir formuoti principines nuostatas įvairiais klausimais partijos viduje; telkti lyderius būsimoms atsakomybėms“.

DELFI.lt vyr. redaktorė M. Garbačiauskaitė konstatuoja, kad iš šių trijų punktų įgyvendintas tik pirmasis – kritikavimas. „Kritikuoja konservatoriai šią Vyriausybę be atvangos, grubiai ir daro tai su pasimėgavimu“, – pabrėžė LRT.lt pašnekovė.

„Viską gerai atspindi šešėlinės vyriausybės puslapis socialiniame tinkle „Facebook“. Tai politinis oponentų „trolinimas“ – vaikiškas, nepagarbiu tonu, be konstruktyvumo. Gerai, kad išsakoma kritika, nes dažnai ji pagrįsta ir reikalinga. Pavyzdžiui, dėl viešųjų pirkimų, dėl Visagino atominės elektrinės sprendimo, mokesčių reformos ar PVM lengvatos mėsai. Tačiau dėl renovacijos šešėlinei vyriausybei reikėtų prikąsti liežuvį: praėjusi vyriausybė šiuo klausimu apskritai nepajudėjo iš mirties taško“, – kalbėjo LRT.lt M. Garbačiauskaitė.

Šešėlinį keturiolikos ministrų kabinetą konservatoriai suformavo dar balandį, nors apie šešėlinę vyriausybę šnekėti buvo pradėta dar anksčiau.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Šarūnas Liekis pusiau juokais, pusiau rimtai sako, kad šešėlinė vyriausybė sėdi šešėlyje: „Jos nesimato. Kaip ir šešėlinės ekonomikos.“

KTU profesorius A. Krupavičius iš opozicijos pasigenda pozityvių ir konstruktyvių siūlymų valdančiajai daugumai, pavyzdžiui, buvo diskutuojama apie mokesčių reformą – iš esmės aiškesnio balso iš šešėlinės vyriausybės nebuvo…

        Šešėlinė konservatorių vyriausybė:

Aplinkos ministerija – Paulius Saudargas;
Energetikos ministerija – Dainius Kreivys;
Finansų ministerija – Mykolas Majauskas;
Krašto apsaugos ministerija – Rasa Juknevičienė;
Kultūros ministerija – Mantas Adomėnas;
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – Rimantas Jonas Dagys;
Sveikatos apsaugos ministerija – Antanas Matulas;
Susisiekimo ministerija – Jurgis Razma;
Švietimo ir mokslo ministerija – Valentinas Stundys;
Teisingumo ministerija – Stasys Šedbaras;
Užsienio reikalų ministerija – Audronius Ažubalis;
Ūkio ministerija – Andrius Kupčinskas;
Vidaus reikalų ministerija – Arvydas Anušauskas;
Žemės ūkio ministerija – Kazys Starkevičius;
Regionų plėtra – Agnė Bilotaitė;
Bendruomenių reikalai – Donatas Jankauskas.

A. Kubilius pavasarį kalbėjo, kad  parems kai kuriuos dabartinės Vyriausybės darbus, kurie konservatoriams atrodys svarbūs, tačiau politikas apkaltino Algirdo Butkevičiaus Vyriausybę kerštaujant rinkėjams miestuose, nes jie daugiausia balsavo už konservatorius, o ne už socdemus.

Gal todėl  šešėliniu ūkio ministru paskirtas Kauno meras A. Kupčinskas, kuris vertinamas kaip prastai besitvarkantis su miesto ūkiu.

                 Ką veikia šešėlinis aplinkos ministras

Paulius SAUDARGAS, šešėlinis aplinkos ministras, Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos narys:

–  Svarbiausias suformuotos šešėlinės vyriausybės tikslas yra ir buvo siekti efektyviai, reguliariai ir konstruktyviai išnaudoti opozicijai suteiktą valdžios priežiūros mandatą. Opozicinės TS-LKD partijos darbo grupės vertina Vyriausybės atliekamus darbus, planuojamus priimti sprendimus, formuluoja ir stengiasi realizuoti savo siūlymus.

Šešėlinės aplinkos ministerijos pagrindiniai tikslai yra aplinkos apsaugos teisinės bazės tobulinimas, Lietuvos energetinės nepriklausomybės įtvirtinimas, vykdant nacionalinius energetinius projektus, skatinant energijos taupymą, bei lietuviškų energetinių alternatyvų paiešką.

Praėjusioje Seimo pavasario sesijoje, svarstant įvairius aplinkos apsaugos sferos klausimus, buvo pateikta ir konkrečių siūlymų siauresniais klausimais.

Siekiant pagerinti valstybės lėšų panaudojimą miškų sektoriuje, buvo pateiktas (ir priimtas) pasiūlymas Miškų įstatymo 2,7,11 str. – įstatymo projektui.

Atkreiptas dėmesys į vienodas konkurencines sąlygas visiems pakuočių atliekų surinkėjams – aptarnaujantiems pirminio rūšiavimo priemones (antrinių žaliavų konteinerius), superkantiems pakuočių atliekas ir jas išrenkantiems mišrių komunalinių atliekų perrūšiavimo linijose. Buvo registruotas pasiūlymas Atliekų tvarkymo įstatymo 2, 19, aštuntojo (10) skirsnio pakeitimo ir 5 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui.

Siekiant užtikrinti konstitucines savininkų teises, teiktas pasiūlymas Medžioklės įstatymo 7, 8, 9, 11, 12, 13, 18, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui.

Lietuvos energetinės nepriklausomybės įtvirtinimą laikau vienu iš svarbiausių savo darbo prioritetu. Aktyviai dalyvauju Aplinkos apsaugos komiteto darbe ir  nuolat vykstančiose karštose diskusijose energetikos klausimais.

Susitikimuose su gyventojais, rengiamuose įvairiose Lietuvos vietose, dalinuosi savo įžvalgomis ir išklausau piliečių nuomonę energetikos, ypač skalūnų dujų išgavimo perspektyvos bei atsinaujinančių išteklių plėtros, klausimais.

Tarptautiniuose renginiuose ir komandiruotėse pristatau Lietuvos energetinės nepriklausomybės prioritetus. Prasidėjus naujam politiniam sezonui, šešėlinė vyriausybė tęsia pradėtus darbus, tikėdamasi paskatinti dabartinę Vyriausybę veikti ryžtingiau ir rezultatyviau.

                      Nemato, ką vertinti

 Andrius MAZURONIS, Seimo frakcijos ,,Tvarka ir teisingumas“ narys:

 –  Mačiau šešėlinės vyriausybės ministrų pavardes, bet daugiau to, kas regima konkrečiai ir akivaizdžiai, aš ir nepastebėjau, o nei kritika, nei oponavimas, mano požiūriu, nebuvo ir nėra konstruktyvūs. Prieš svarstant biudžeto projektą, jokių valstybės labui reikalingų pasiūlymų iš ,,šešėlio“ neišgirdau. Pasigendu dalykiškos diskusijos, kaip galima vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimus, kaip susidoroti su finansiniais ir kitais iššūkiais. Neužtenka tik pasakyti, kad blogas vienas ar kitas ministras.

Kalbant apie šešėlinę vyriausybę, galima pasigesti ir dabartinės Vyriausybės pasiūlymų vertinimo, ir pačių ,,šešėlininkų“ pateiktų siūlymų. Kitaip tariant, aš nematau jokių konkrečių jų pasiūlymų, kuriuos galėčiau vienaip ar kitaip vertinti. Bet jeigu nors įpusėjus kadencijai, pradėtų dirbti ir ,,šešėlis“, manau, būtų naudinga visiems.

                              Ar užtenka ranką laikyti ant pulso?

 Vilija ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko pavaduotoja:

 –  Kadangi nesu šešėlinės vyriausybės narė, manau, kad vertinti jos veiklą galiu objektyviai. Darbas šituo režimu yra atsakingas, būdami opozicijoje, TS-LKD partijos nariai nesnaudžia, ranką laiko ant pulso, seka tai, kas vyksta, arba fiksuoja tai, kas nevyksta, ir siūlo sprendimus. Iš esmės kiekvienas šešėlinės vyriausybės posėdis baigiasi kokiu nors sprendimo teikimu arba bandoma kitokiais būdais spręsti problemą. Štai, tarkim, neseniai susitikome su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija dėl šilumos kainų, kartu paliesdami ir regionus.

Šešėlinės vyriausybės siūlymus aš girdžiu ir pastebiu, kad jie pasireiškia įvairiai. Tarkim, kartais ir straipsnio žiniasklaidos priemonėse pavidalu. Seimo nariai pagal priskirtas sritis pristato savo pozicijas, nuomones visuomenei, o tai skatina tam tikrus svarstymus, diskusijas, pasėja dėmesio vertų abejonių.

Šešėlinė vyriausybė neturi pretenzijų susireikšminti, nes vis tiek alternatyvieji ministrai nėra tikrieji, turintys kitokių galių. Tačiau alternatyvioji vyriausybė yra būdas dirbti politinį darbą. Manau, kad atėjus laikui mūsų partijai vėl dalyvauti valdymo struktūrose, šešėlinis ministrų kabinetas bus išmokęs naujų pamokų.

                 Gerus darbus reikėjo daryti ,,šviesoje“

 Bronius BRADAUSKAS, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratų partijos narys:

 –  Jeigu konservatoriai nieko gero nenuveikė būdami Vyriausybėje, tai ką jie gali padaryti ,,šešėlyje“? Ar ta partija buvo ,,šviesoje“, ar yra ,,šešėlyje“, apie jos darbus nieko teigiamo negaliu pasakyti. Konservatorių vyriausybė paliko nemažai bėdų. Tarkim, Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kad grąžinsime, atiduosime, kompensuosime… O kas kompensuos, kas atiduos? Iš kur, iš kieno kišenės paimsime pinigų?

Kur matyta, kad vos tik nuėjus į opoziciją konservatorių valdžiai, iškart pasipiltų kritika, kad socialdemokratai nepadarė to ir ano. Toks elgesys partijų praktikoje yra netoleruotinas ir netgi negirdėtas. Tie reikalai primena kažkokį ,,pseudopilotažą“.

                     Kritika – be rezultato

Saulius BUCEVIČIUS, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, Darbo partijos narys:

–  Kaip galima vertinti veiklą tokios vyriausybės, kuri nedirba?.. Didžiausias šešėlinės vyriausybės trūkumas – pasiūlymų stoka. Nesigirdi, kad jie kalbėtų objektyviai, tarkim, ,,jeigu Vyriausybė padarytų tą ir aną, ekonominė nauda būtų tokia ir anokia…“. Akivaizdu, kad šito nėra. Pats oponavimas dėl oponavimo neduoda jokių rezultatų.

Tiesa, Kaimo reikalų komitete buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius išsakė pasiūlymą dėl tvenkinių privatizavimo, į kurį buvo atsižvelgta. Ir pozicijai, ir opozicijai atstovaujantiems šio komiteto nariams iš tiesų rūpi mūsų kaimas. Kiek opozicija aktyvi kituose komitetuose, detalizuoti negaliu, tačiau bendrame kontekste esminių šešėlinės vyriausybės siūlymų galima pasigesti.

                  Jaunimas žada būti aktyvesnis

Neseniai Kaune vykusioje Jaunųjų konservatorių lygos (JKL) konferencijoje paaiškėjo organizacijos ateities vizija, buvo pristatyta nauja ilgametė strategija bei paskelbtas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) jaunimo šešėlinės vyriausybės kabinetas.

Jaunųjų konservatorių lygos šešėlinė vyriausybė veikia opozicinės TS-LKD šešėlinės vyriausybės pagrindu, kurią sudaro šešiolika TS-LKD šešėlinę vyriausybę atitinkančių ministerijų. Kiekvienas JKL šešėlinis ministras yra pilnavertis TS-LKD šešėlinės ministerijos narys, turintis galimybę dalyvauti ministerijų posėdžiuose. Jaunimo šešėlinės ministerijos įsipareigoja per Seimo sesiją pateikti bent po vieną įstatymo projektą, kuris bus parengtas remiantis JKL šešėlinės vyriausybės programinėmis nuostatomis.

,,Suformuota TS-LKD jaunimo šešėlinė vyriausybė yra puiki platforma, kuri mums leidžia ne tik siūlyti savo įstatymų projektus, tačiau tuo pačiu kelti savo kompetencijas. Džiugu girdėti, jog kitos jaunimo organizacijos taip pat domisi šia idėja, mėgina burti savo kabinetus. Tikiuosi, jog ateityje vis daugiau nevyriausybinių organizacijų pasiryš formuoti šešėlines vyriausybes“, – teigė jaunimo šešėlinės vyriausybės vadovas A. Bužinskas.  Jo nuomone, nevyriausybinės jaunimo organizacijos turėtų aktyviau įsitraukti į valstybės valdymo procesus ne tik kritikuodamos, tačiau ir teikdamos savo pasiūlymus.

TS-LKD jaunimo šešėlinės vyriausybės ministerijoms vadovaus šie asmenys: regioninės plėtros ministras Mantas Macikas, vidaus reikalų ministras Linas Skirius, socialinės apsaugos ir darbo ministras Mantas Pupinis, bendruomenių reikalų ministrė Rūta Launikaitytė, krašto apsaugos ministras Lukas Andriukaitis, užsienio reikalų ministrė  Agnė Kaniauskaitė, energetikos ministras  Mindaugas Liutvinskas, ūkio ministrė Inga Skrebytė, finansų ministras Kristijonas Leipus, sveikatos apsaugos ministras Oskaras Medzevičius, susisiekimo ministras Tomas Bernotas, aplinkos ministras Vytautas Pranevičius, teisingumo ministras Vytautas Budreika, švietimo ir mokslo ministras Dovydas Skarolskis, kultūros ministras Antanas Laurušas.

Jaunųjų konservatorių lyga – tai viena iš seniausių Lietuvos jaunimo organizacijų, šiuo metu vienijanti daugiau nei pusantro tūkstančio jaunų žmonių visoje Lietuvoje. ,,Džiugina tai, jog vis daugiau politiškai aktyvaus jaunimo telkiasi dešinėje ir būtent jaunieji konservatoriai yra tokių projektų iniciatoriai. Jaunimą reikia tiesiogiai įtraukti į Lietuvoje vykstančius politinius procesus bei suteikti jiems galimybę savo veikla keisti mūsų valstybę“, – teigė A. Kubilius.