Jūs esate
Pagrindinis > Finansai > Reikalauja nedelsiant stabdyti  Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymo priėmimą.

Reikalauja nedelsiant stabdyti  Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymo priėmimą.

www.verslaspolitika.lt

LR Seimui

LR Vyriausybei

REZOLIUCIJA

Dėl Lietuvos  miškų išsaugojimo ateities kartoms

                 Vilnius, Nepriklausomybės aikštė 

2026 m. balandžio 14 d.

Mes, į sąjūdžio už Lietuvos miškus organizuotą mitingą susirinkę piliečiai, pareiškiame, kad Lietuvos miškai ir natūrali gamta yra mūsų visų nacionalinis turtas, todėl prieš priimant sprendimus dėl vertingų gamtinių teritorijų, reikalaujame užtikrinti skaidrų, viešą ir nepriklausomą poveikio aplinkai vertinimą, realų visuomenės dalyvavimą sprendžiant Lietuvos miškų ir saugomų teritorijų ateitį.

 Reikalaujame:

Nedelsiant stabdyti  Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymo priėmimą.

Sprendimai dėl tokių teritorijų turi būti  priimami įvertinus visus galimus padarinius aplinkai, užtikrinant skaidrų procesą, įtraukiant visuomenę į diskusiją, apsvarstant galimas alternatyvas.

Siekiant atkurti visuomenės ir valdžios tarpusavio pasitikėjimą, nedelsiant  priimti Seimo nutarimą dėl patariamojo referendumo paskelbimo: „Ar reikia naujo karinio poligono Lietuvos Respublikoje? Atsakymo variantai: 1. TAIP, 2. NE“.

Parengti ilgalaikę Lietuvos miškų ūkio  strategiją, kuri užtikrintų biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimą, nes  miškai yra vienas svarbiausių šalies nacionalinių turtų, užimančiu svarbią vietą valstybės ekologijoje, ekonomikoje ir kultūroje.  

Tai mūsų visų atsakomybė. Lietuvos gamta nėra eksperimentų teritorija.

 Rezoliucija priimta visų Sąjūdžio už Lietuvos miškus organizuoto  mitingo dalyvių vardu.

Pagarbiai

Gintautas Kniukšta, sąjūdžio už Lietuvos miškus pirmininkas

Gintauto Kniukštos nuotraukos.
Kapčiamiesčio giria − aštuntas pagal plotą (27 850 ha) Lietuvos miškų masyvas.  Iš rytų ir pietryčių miškus juosia Nemunas, už kurio prasideda didžiausia Lietuvoje Dainavos giria, iš pietų − jo intakas Igara, iš pietvakarių − Mara (Juodosios Ančios intakas). Pietuose ir vakaruose Kapčiamiesčio giria vietomis jungiasi su Baltarusijos bei Lenkijos miškais, kurio bendras miškų masyvų plotas 1,600 km² ir vadinamas Augustavo giria. Per miškus į Nemuną teka Baltoji Ančia su intakais Seira ir Nevieda, Bilsinyčia, Avirė, šiaurės vakariniu pakraščiu į Veisiejų ežerą teka Zapsė.

Parašykite komentarą

Top