www.verslaspolitika.lt

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ dėl  planuojamo karinio poligono įrengimo Kapčiamiesčio vietovėje kreipėsi į  Lietuvos Respublikos

Seimo pirmininką, Ministrę pirmininkę, Krašto apsaugos ministeriją, Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą,  Aplinkos ministeriją, Teisingumo ministeriją, Valstybinių miškų urėdiją,  Nacionalinei žemės tarnybą.

Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (žr., KT 1999-05-11 nutarimas; KT 2004-12-13 nutarimas; KT 2004-11-05 išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (LVAT 2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).

LR Konstitucinis Teismas ne  kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas.

 Kapčiamiesčio (Kapiniškių) valstybinis kraštovaizdžio draustinis (Niedaus valstybinis ornitologinis draustinis (118 ha), Krakinio telmologinis draustinis (157 ha), Kuzapiškės telmologinis draustinis (15 ha), Ančios miško pušies genetinis draustinis (22 ha), Pertako ornitologinis draustinis (376 ha), Pertako biosferos poligonas (1127 ha) ) yra išskirtinės ekologinės vertės teritorija, saugoma tiek nacionaline, tiek tarptautine teise.

Kapčiamiesčio valstybinis kraštovaizdžio draustinis įsteigtas 1992 m. Teritorija 1993 m. įtraukta į Ramsaro konvencijos sąrašą kaip tarptautinės svarbos pelkynas. Teritorijoje yra saugomų buveinių ir rūšių, įrašytų į ES Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos ir Paukščių direktyvų sąrašus.

Draustinis yra svarbi migruojančių paukščių stovyklavietė ir perėjimo vieta.

Ramsaro konvencija (pilnas pavadinimas: Jungtinių Tautų Konvencija dėl pelkių, turinčių tarptautinę reikšmę, ypač vandens ir pelkių paukščių apsaugai) – tarptautinė sutartis, kuria įsipareigojama saugoti ir atsakingai naudoti pasaulio pelkes ir kitas šlapynes. Pasirašyta 1971 m. vasario 2 d. šiaurės Irano mieste Ramsare. Įsigaliojo nuo 1975 m. Ramsaro konvencijos tikslas – išsaugoti svarbiausias žemės šlapynes (pelkes, ežerynus, upių deltas, lagūnas, maršas ir kt.), kurios yra svarbi retų augalų ir gyvūnų buveinė, daro didelę įtaką vietovės ekosistemai, klimatui, gyvenamosioms sąlygoms.

Svarbiausios tokios šlapynės yra įtraukiamos į Ramsaro tarptautinės svarbos šlapynių sąrašą, joms taikomi išskirtiniai apsaugos reikalavimai. 2018 m. spalio mėn. duomenimis konvenciją yra pasirašę 170 šalių, kuriose yra virš 2200 Ramsaro objektų, užimančių bendrą daugiau nei 2,1 mln. km² plotą. Lietuva konvenciją ratifikavo 1993 m.

 Moksliniai ir ekologiniai argumentai:

a) Kapčiamiesčio pelkė yra viena iš vertingiausių aukštapelkių Baltijos regione.

b) Teritorijoje įrašyta per 20 saugomų rūšių, įskaitant globaliai medvarlę, upinę žuvėdrą ir mažąjį erelį žuvininką.

c) Pelkė atlieka svarbų vandens reguliavimo ir anglies sekvestracijos vaidmenį.

d) Karinės veiklos poveikis būtų negrįžtamas ir ženkliai pablogintų ekosistemos būklę.

 Tarptautinės teisės pažeidimai.

 Ramsaro konvencijos pažeidimai:

a) Konvencijos 3 straipsnis įpareigoja šalis „išmaniai panaudoti“ ir užtikrinti Ramsaro vietovių išsaugojimą.

b) Karinė veikla, apimanti sprogdinimą, sunkiosios technikos judėjimą ir triukšmą, tiesiogiai prieštarauja išmanaus naudojimo principui.

c) Veikla sutrikdys hidrologinius procesus, kritiškai svarbius pelkyno ekosistemai.

6. 2. Europos Sąjungos teisės pažeidimai:

a) Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos direktyvos (92/43/EEB)  straipsnis – veikla, galinti ženkliai paveikti saugomas buveines, leidžiama tik išimtiniais atvejais ir atlikus tinkamą vertinimą.

b) Paukščių direktyvos (2009/147/EB) 4 straipsnis – reikalauja imtis specialių priemonių apsaugoti svarbias paukščių buveines.

c) Aplinkos poveikio vertinimo direktyvos (2011/92/ES) pažeidimai – nepakankamai įvertinti kumuliaciniai ir ilgalaikiai poveikiai.

6. 3. Orhuso konvencijos pažeidimai:

a) Nepakankamas visuomenės informavimas ir dalyvavimas sprendimų priėmime.

b) Neužtikrinta galimybė visuomenei pateikti pastebėjimus projekto ankstyvosiose stadijose.

7. Nacionalinės teisės pažeidimai:

a) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio (teisė į sveiką aplinką) pažeidimas.

b) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimai, ypač apsaugotų teritorijų režimo nesilaikymas.

c) Valstybinių saugomų teritorijų įstatymo pažeidimai – draustiniuose draudžiama veikla, gadinanti kraštovaizdį.

Nurodyti faktiniai duomenys kelia pagrįstų įtarimų, jog aukščiau įvardintais neteisiniais veiksmais, vykdant tarptautinės ir nacionalinės teisės aktų pažeidimus, bus padaryta didelė neturtinė ir turtinė žala Lietuvos valstybei ir piliečiams, diskredituotos valstybinės institucijos bei savivaldos institucija.

Prašome:

1. Nedelsiant sustabdyti visus karinio poligono projekto rengimo ir įgyvendinimo darbus Kapčiamiesčio vietovėje.

2. Atlikti nepriklausomą, išsamų tarptautinės svarbos aplinkos poveikio vertinimą, atsižvelgiant į kumuliacinius (cheminių medžiagų) poveikius.

3. Užtikrinti visapusišką visuomenės dalyvavimą ir konsultacijas.

4. Pateikti visą projekto dokumentaciją viešai prieigai.

5. Išaiškinti, kaip šis projektas derinamas su Lietuvos įsipareigojimams Ramsaro konvencijoje, ES Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos ir Paukščių direktyvoms bei Paryžiaus klimato susitarimui.

6. Apsvarstyti alternatyvias karinės patirties ugdymo vietas.

7. Pateikti atsakymą raštu Pareiškėjui pagal LR teisės aktuose nustatytą tvarką.

Prašymą pasirašė Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas Gintautas Kniukšta