www.verslaspolitika.lt

 Dėl planuojamo karinio poligono Kapčiamiesčio girioje  sąjūdžiui „Už Lietuvos miškus“ atsakė Aplinkos ministerija.

 2026 Nr. Į 2026-01-14 Nr. DĖL PLANUOJAMO KARINIO POLIGONO LAZDIJŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE

Atsakydami į Jūsų 2026 m. sausio 14 d. raštu atsiųstą prašymą, norėtume atsiprašyti dėl vėluojančio atsakymo ir pagal Aplinkos ministerijos kompetenciją teikiame informaciją.

Dėl prašymo nedelsiant sustabdyti visus karinio poligono projekto rengimo ir įgyvendinimo darbus Kapčiamiesčio vietovėje: informuojame, kad karinio poligono projekto rengimo ar jo stabdymo klausimai nėra priskirti Aplinkos ministerijos kompetencijai.

 Šiuo metu Krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM) yra parengusi Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymo projektą: https://kam.lt/kapciamiescio-poligono-steigimas-kampristate-siuloma-istatymo-projekta/.

Aplinkos ministerija projektui pateikė pastabas ar pasiūlymus, tačiau sprendimą dėl Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo priims Lietuvos Respublikos Seimas, priėmęs arba atmetęs specialųjį įstatymą: https://kam.lt/informacija-apie-kapciamiesciokarini-poligona/.

Dėl prašymo atlikti nepriklausomą, išsamų tarptautinės svarbos aplinkos poveikio vertinimą, atsižvelgiant į kumuliacinius (cheminių medžiagų) poveikius: Jūsų nurodomas „nepriklausomas, išsamus tarptautinės svarbos aplinkos poveikio vertinimas“ nėra reglamentuotas nei tarptautiniais, nei nacionaliniais teisės aktais.

Kadangi Prašyme pateikiama nuomonė, kad pažeidžiama 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV direktyva), manome, kad turimas omenyje šios direktyvos reglamentuojamas poveikio aplinkai vertinimas (2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo Elektroninio dokumento nuorašas).

Atkreipiame dėmesį, kad pagal PAV direktyvą, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti poveikio aplinkai vertinimo procedūrų projektams, skirtiems gynybos tikslams, kai direktyvos taikymas neigiamai paveiktų tokių projektų tikslus, įskaitant su skubumu, saugumu ar neskelbtinos informacijos apsauga susijusius aspektus (.

Dėl prašymo užtikrinti visapusišką visuomenės dalyvavimą ir konsultacijas: už konsultacijas su visuomene atsakingi projekto iniciatoriai / vykdytojai, t. y. KAM ir Lietuvos kariuomenė, tačiau atkreipiame dėmesį, kad Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais – toliau – Orhuso konvencija) 4 straipsnio 4 punkte yra numatytos situacijos, kai prašymas suteikti informaciją apie aplinką gali būti atmestas.

 Viena tokių situacijų – jeigu tokios informacijos paskelbimas darytų neigiamą įtaką tarptautiniams santykiams, krašto apsaugai arba valstybės saugumui. Tokiais atvejais informacijos mainų ir visuomenės įtraukimo galimybės apimtis bei būdai vertinami kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į projekto pobūdį ir galimą su viešinimu susijusią riziką.

 Orhuso konvencijos 6 straipsnyje, kuriame dėstomos nuostatos dėl Visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus dėl konkrečios veiklos, taip pat yra numatyta galimybė kai pagal nacionalinę teisę tai nustatyta, kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti netaikyti 6 straipsnio nuostatų krašto apsaugos tikslus įgyvendinančioms planuojamoms veiklos rūšims, jei, Šalies manymu, tai galėtų pakenkti minėtiems tikslams.

Dėl prašymo pateikti visą projekto dokumentaciją viešai prieigai: kaip minėta prieš tai, ne visais atvejais informacija susijusi su krašto apsauga ar valstybės saugumu yra viešinama.

Visa galima skelbti informacija yra KAM interneto puslapyje: https://kam.lt/informacija-apiekapciamiescio-karini-poligona/.

 Dėl prašymo išaiškinti, kaip šis projektas derinamas su Lietuvos įsipareigojimais Ramsaro konvencijoje, Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos ir Paukščių direktyvoms, bei Paryžiaus klimato susitarimui: įgyvendinant Ramsar konvenciją, Lietuva yra paskelbusi 7 tarptautinės svarbos šlapžemes: Čepkelius, Kamanas, Viešvilę, Žuvintą, Nemuno deltą, AdutiškioSvylos-Birvėtos šlapžemių kompleksą ir Girutiškio pelkę.

 Nė viena iš šių teritorijų nepatenka į planuojamą Kapčiamiesčio karinį poligoną. KAM interneto puslapyje teikiamoje informacijoje apie Kapčiamiesčio karinį poligoną nurodoma, kad visa veikla bus vykdoma taip, kad būtų užtikrinta maksimali saugomų gamtos teritorijų apsauga.

Aplinkos ministerija šiuo metu aktyviai bendradarbiauja su KAM ir teikia visą reikalingą informaciją, kad tai būtų įgyvendinta praktiškai.

Siekiant užtikrinti rūšių ir buveinių apsaugą planuojamo karinio poligono teritorijoje, infrastruktūros sprendiniai derinami su buveinių apsaugos tikslais, kaip kompensacinės priemonės planuojama kitų saugomų teritorijų plėtra ir naujų saugomų teritorijų steigimas.

Kompleksinę miškų ūkio veiklą vykdys Valstybinių miškų urėdija pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus.

KAM interneto puslapyje pažymima, kad nacionalinis saugumas ir aplinkosauga nėra priešpriešos – abu tikslai svarbūs darniai valstybės ateičiai. NATO standartai reikalauja minimizuoti poveikį aplinkai.

Be saugios valstybės neįmanomas ir darnus gamtos vystymasis. Poligono teritorijoje visa veikla bus vykdoma pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus. Dėl prašymo apsvarstyti alternatyvias karinės patirties ugdymo vietas: KAM interneto puslapyje skelbiama, kad Lietuvos kariuomenė atrinko 7 tinkamiausias teritorijas ir atliko išsamų vertinimą.

Aplinkos ministerija patvirtino, kad vientisų teritorijų, atitinkančių visus karinius kriterijus, Lietuvoje nėra. Pasirenkant konkrečią teritoriją buvo įvertinti įvairūs kriterijai: valstybinės žemės plotas, gyventojų tankumas, strateginė geografinė lokacija, gyventojų tankumas, teritorijos tinkamumas karinėms pratyboms. Poligonų klausimas šiandien yra gyvybiškai svarbus Lietuvai, ypač Suvalkų koridoriuje – strateginėje teritorijoje, kurią visada akcentuojame kaip reikalaujančią ypatingo dėmesio.

Strateginė poligono vieta suteiks Lietuvos kariuomenei galimybę treniruoti realų pajėgų dislokavimą, judėjimą, aprūpinimą, ryšį ir sąveiką su sąjungininkais, kurie dieną „X“ realiai veiktų šiame regione.

Šioje teritorijoje įsteigus poligoną taip pat sudaromos sąlygos iš anksto planuoti ir įrengti gynybinius bei inžinerinius sprendimus – nuo judėjimą ribojančių ar nukreipiančių elementų iki infrastruktūros, reikalingos ilgalaikiam pajėgų veikimui.

Kapčiamiesčio poligonas įsikurtų prie sienos su Baltarusija, kuri yra pagrindinė Rusijos sąjungininkė ir šiandien kontroliuojama autoritarinio Lukašenkos režimo. Tai leidžia stiprinti regiono gynybą būtent ten, kur to labiausiai reikia.

Kartu geografinė padėtis prie Lenkijos sienos ateityje atveria galimybes bendradarbiauti su kaimyninės šalies kariuomene. Taip pat svarbu, kad čia nėra oro navigacijos apribojimų, kurie kitose vietovėse reikšmingai apsunkintų poligono funkcionavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos pasirinktinai gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (A. Jakšto g. 4, 01107 Vilnius) arba Lietuvos administracinių ginčų komisijai (A. Goštauto g. 12-100, 01108 Vilnius) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Regionų administraciniam teismui (Vilniaus rūmai, Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius; Kauno rūmai, A. Mickevičiaus g. 8A, 44312 Kaunas; Klaipėdos rūmai, Galinio Pylimo g. 9, 91230 Klaipėda; Šiaulių rūmai, Dvaro g. 80, 76298 Šiauliai; Panevėžio rūmai, Respublikos g. 62, 35158 Panevėžys, arba per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą https://e.teismas.lt) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė