Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt; www.siandien.info

Romualdas Grigas | V. Valuckienės nuotr.

2025 m. liepos 23 d., eidamas 90-uosius metus, mirė vienas ryškiausių šiuolaikinės Lietuvos mąstytojų – sociologas, filosofas, tautotyrininkas, Lietuvos mokslų akademijos narys, profesorius habilituotas daktaras Romualdas Grigas (1936–2025).

Jo veikla stiprino Lietuvos mokslą bei kultūrą beveik septynis dešimtmečius – nuo mokslinių sociologijos koncepcijų kūrimo iki tautinio sąjūdžio dvasios telkimo.

Ištakos ir akademinis kelias

Romualdas Grigas gimė 1936 m. sausio 25 d. Asteikių kaime, Radviliškio rajone. 1954 m. baigė Joniškėlio žemės ūkio technikumą, 1959 m. Maskvos Timiriazevo žemės ūkio akademiją, 1965 m. įgijo ekonomikos mokslų daktaro, 1982 m. – habilituoto socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Nuo 1988 m. R. Grigas – profesorius. Nuo 1991 m. buvo Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, nuo 2003 m. – narys korespondentas, nuo 2011 m. – narys emeritas. 2002 m. jam paskirta Lietuvos mokslo premija.

Teorinė kūryba ir tautotyros plėtojimas

Grigas kūrė savitas sociologines koncepcijas: tautos socialinės organizacijos, socialinių įtampų laukų, kokybinių struktūrų metodo, civilizacinės negalios. Jis vienas pirmųjų ėmėsi moksliškai grįsto tautotyros disciplinos kūrimo Lietuvoje.

Jis parašė per 13 monografijų, sudarė ar redagavo kelias dešimtis kolektyvinių leidinių, paskelbė daugiau nei 1000 mokslinių ir 500 mokslo populiarinimo straipsnių. Žymiausi veikalai: „Tautos likimas“, „Senieji lietuviai“, „Lietuvių tautos išlikimo drama“, „Lietuvių tapatybė ir Europa“, „Nutylėtų tiesų sakymas“, „Lietuvos piliakalnių paslaptys“.

Visuomeninė ir redakcinė veikla

Romualdas Grigas buvo Lietuvos sociologų draugijos prezidentas (1992–2001), Nepriklausomo strateginių tyrimų centro ekspertų tarybos vadovas, Pilietinių organizacijų forumo steigėjas.

Redagavo žurnalus „Filosofija. Sociologija“, „Personalo vadyba“, dalyvavo leidžiant tęstinius leidinius „Tautos akiračiai“, „Lietuvių tauta ir pasaulis“.

Dėstytojas ir tautinės sąmonės žadintojas

Jis dėstė Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Lietuvos teisės ir Vilniaus pedagoginiame universitetuose. Akademikas formavo tautiškai orientuotą visuomenę, o ne vien akademinę bendruomenę. Jam rūpėjo tautos sąmonė ir išlikimas.

Kaip rašė profesorius, „Tauta, jos idėja priklauso žmogaus dvasinio gyvenimo sričiai. Tėvynė – tai to gyvenimo teritorinis prisirišimas. Tėvynė be tautos neegzistuoja. O jeigu ir egzistuoja, tai egzistuoja kaip nepilnavertis darinys. Tauta ir tėvynė yra suaugusios į neatsiejamą visumą, panašiai, kaip vyro ir moters sąjunga“.

Jam tauta buvo gyva ir kartais kenčianti būtis: „Tauta – tai pakelėse išstatyti kryžiai, kiekvienas savaip prašaliečiui bylojantys apie tėvynainių išgyventas kančias ir tebekraujuojančias žaizdas“.

Žodžio karys Alkas.lt portale

Romualdas Grigas buvo vienas aktyviausių Alkas.lt autorių. Portale paskelbta dešimtys jo straipsnių, įžvalgų, mokslo ir publicistikos tekstų, kuriuose akademikas nuosekliai gynė tautinės valstybės idėją, istorinį teisingumą, lietuvių valstybinės kalbos statusą, kultūrinę savimonę.

Alko skaitytojams jis buvo pažįstamas kaip be kompromisų rašantis mąstytojas, drąsiai įvardijantis dvasinę sumaištį, globalizmo grėsmes ir tautos tapatybės nykimą.

Dauguma jo Alke, taip pat laikraštyje ŠIANDIEN paskelbtų rašinių turėjo ir ugdomąjį, ir tautinį pašaukimą: skatinti lietuvius mąstyti giliau, neužmiršti protėvių vertybių ir istorinio stuburo.

Prezidento užuojauta

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, reikšdamas užuojautą, pažymėjo: „Romualdas Grigas paliko neįkainojamą pėdsaką Lietuvos mokslo istorijoje. Jo įnašas į socialinę filosofiją, sociologiją ir tautos sociodinamikos tyrimus – gilus, sistemingas ir visapusiškai reikšmingas mūsų akademinei bendruomenei. Jis ne tik formavo naujas sociologines koncepcijas, bet ir drąsiai kėlė klausimus apie tautos išlikimą, identitetą ir socialinį teisingumą“.

Pasak Prezidento, „jo veikla peržengė universitetų auditorijas – jis aktyviai telkė pilietinę visuomenę, redagavo mokslo leidinius, kūrė forumus idėjų mainams“.

Tauta – asmeninės esybės branduolys

Prof. Ona Voverienė akademiką vadino tautinės kultūros asmenybe, lietuvių tautos likimo gynėju. Ji rašė:

„Visą savo kūrybinį gyvenimą – nuo jo saulėtekio iki saulėlydžio pradžios – ėjęs nei sekundei nesuabejojęs savo misijos – kautis už lietuvių tautos ir tautinės Lietuvos valstybės išlikimą“.

Akademikas pats yra išsakęs įstabią tautos ir tėvynės sampratą, kuri tapo jo dvasinio palikimo dalimi:

„Tauta, jos idėja priklauso žmogaus dvasinio gyvenimo sričiai. Tėvynė – tai to gyvenimo teritorinis prisirišimas. Tėvynė be tautos neegzistuoja. O jeigu ir egzistuoja, tai egzistuoja kaip nepilnavertis darinys. Tauta ir tėvynė yra suaugusios į neatsiejamą visumą, panašiai, kaip vyro ir moters sąjunga…“ (Romualdas Grigas, Pamąstymai apie tautą ir Tėvynę).

Romualdui Grigui tauta buvo ne abstrakcija, o giliai išgyventa būtis. Jo kūryboje ir veikloje buvo jaučiamas gilus senosios Lietuvos ilgesys, bet kartu – skaudi ir drąsi diagnozė mūsų visuomenei.

Jis nepritarė dvasiniam globalizmo diktatui, dažnai pabrėždavo tautinio sąmoningumo svarbą. Jis kritiškai žvelgė į šiuolaikinę visuomenę, kur „daugelis už trupinį aukso, už riebios sriubos šaukštą parsidavė pasauliniam globalistiniam kapitalui“.

Visu savo kūrybiniu palikimu R. Grigas kviečia mus imtis atsakomybės už Tautos likimą. Jis iki pat paskutinės dienos liko ištikimas šiai pareigai: kalbėti apie tautą, jos dvasines žaizdas, jos istorinį stuburą, kalbėti iš esmės – nepaklūstant konformizmui.

Šviesus Romualdo Grigo atminimas ir nepalaužiamas tautinis įsipareigojimas išliks įkvėpimu visiems, kuriems rūpi lietuvybė, tautos likimas ir dvasinė kultūra.

Atsisveikinimas

Atsisveikinimas su Velioniu vyks liepos 29 d., antradienį, 11 val. laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“ (Ąžuolyno g. 10, Vilnius). Palaikinė (urna) išnešama liepos 30 d. (trečiadienį) 12.30 val.

Šeimos prašymu – atsisveikinimui tik vienas gėlės žiedas – kaip ramus, šviesus prisiminimo ženklas.