www.verslaspolitika.lt

Po Sąjūdis ‘Už Lietuvos miškus” organizuotos Tautos sueigos Dauguose dėl Lietuvos miškų, ežerų ir upių išsaugojimo ateities kartoms darbą pradėjo prokurorai.

Dėl viešojo intereso gynimo Daugų ežero pakrantėse Sąjūdžiui ” Už Lietuvos miškus” atsakė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija: “….Salos kaime pastatyta pirtis ir stoginė patenka į paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną… Statytojas dėl pirties ir stoginės statybos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose dokumentų nepateikė……Dviejų statinių vandens telkinių apsaugos zonoje statyba draudžiama, todėl statytojui surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus…”

Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 8 ir 9

dalyse numatyta, kad Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama:

8) statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių

pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai:

a) atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai;

b) statomi pastatai miestuose, miesteliuose ir kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose,

sodybose, valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose), savivaldybių ar jų

dalių bendruosiuose planuose išskirtose urbanizuojamose teritorijose kaime, kai šios teritorijos

nutolusios ne daugiau kaip 200 m nuo kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijų;

c) už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos statoma ne

daugiau kaip viena ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip

4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio sodyboje ar kitos paskirties žemės rekreacinių

teritorijų naudojimo būdo žemės sklype;

d) statomi elingai, kempingai, viešai lankyti pritaikyti su vandens telkiniu susiję sporto

paslaugų inžineriniai statiniai, numatyti savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane ir (ar)

saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytoje rekreacijai skirtoje

teritorijoje;

9) statant naujus pastatus arba rekonstruojant esamus pastatus sodyboje, kurios pastatai yra

mažesniu negu 50 metrų atstumu nuo paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos

išorinės ribos, mažinti šį atstumą, išskyrus šio straipsnio 8 punkto b ir c papunkčiuose nurodytus

atvejus.

Atsižvelgiant į aukščiau minėtus teisės aktus, dviejų statinių vandens telkinių apsaugos

zonoje statyba draudžiama, todėl statytojui surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus.

Sąjūdžio ” Už Lietuvos miškus” pirmininkas Gintautas Kniukšta uždavė viešą klausimą aplinkos ministrui, beje, buvusiam kandidatui į Alytaus m. savivaldybės tarybos narius Kastyčiui Žuromskui:

“Kodėl tą mato ir į žmonių pastabas reaguoja visuomenininkai ir kodėl to nemato Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, šio departamento Kauno valdyba, jos ilgametis viršininkas, o šiuo metu departamente patarėju dirbantis alytiškis Česlovas Meržvinskas?”