www.verslaspolitika.lt

Ketvirtadienį dronų ataka prieš „Gazprom Neft“ naftos perdirbimo gamyklą Maskvoje sugadino technologinius įrenginius ir sukėlė daugybę gaisrų visoje gamykloje, praneša „Reuters“.

Viena didžiausių atakų per visą karą. Taip vadinama ukrainiečių dronų ir raketų antskrydžių banga prieš Rusiją. Įspūdingiausi vaizdai atrodė iš Maskvos, kur pataikyta į naftos perdirbimo gamyklą.

Agentūros šaltiniai teigia, kad dėl smūgio buvo apgadintas kombinuotas naftos perdirbimo blokas „Euro+“, kuris buvo paleistas 2020 m. vykdant naftos perdirbimo gamyklos modernizavimo programą.

Be to, buvo apgadinti kai kurie pagalbiniai energijos blokai, blokų tarpusavio vamzdynai ir su „Euro+“ sujungti antrinio perdirbimo įrenginiai. Buvo pataikyta į naftos produktų saugojimo talpyklas, kurios užsidegė.

„Reuters“ pažymi, kad 2024 m. Maskvos naftos perdirbimo gamykla perdirbo 11,6 mln. tonų žalios naftos (apie 230 000 barelių per dieną), pagamindama 2,9 mln. tonų benzino, 3,2 mln. tonų dyzelinio kuro ir 1,3 mln. tonų bitumo.

„Euro+“ yra pagrindinis naftos perdirbimo gamyklos blokas, kuris viename gamybos cikle gali sujungti kelis naftos perdirbimo etapus.

Jame atliekamas pirminis žalios naftos perdirbimas, naftos produktų valymas nuo priemaišų ir aukšto oktano skaičiaus benzino komponentų gamyba.

Šis blokas pakeitė daugelį pasenusių technologijų ir sudaro didelę dalį gamyklos benzino, dyzelinio kuro ir kitų naftos produktų gamybos pajėgumų. Dėl savo vaidmens naftos perdirbimo gamyklos veikloje „Euro+“ laikomas vienu iš svarbiausių jos objektų.

Ukraina ketvirtadienį surengė didžiausią per kelerius metus dronų ataką prieš Maskvą, jos metu kilo keli gaisrai sostinėje ir jos apylinkėse, o iš didžiausio šalies oro uosto buvo evakuoti žmonės, pranešė pareigūnai.

Nepatvirtintuose vaizdo įrašuose socialiniuose tinkluose matyti dideli juodų dūmų stulpai virš miesto panoramos, virš galvų zvimbiantys dronai.

„Oro gynybos pajėgos toliau atremia didelio masto ataką. Keliems dronams pavyko pasiekti MNPZ (Maskvos naftos perdirbimo gamyklą)“, – platformoje „Telegram“ rašė Maskvos meras Sergejus Sobianinas.

Pareigūnai uždarė eismą netoli gamyklos esančiose gatvėse.

Meras nenurodė, kokia žala padaryta objektui, tačiau kelios Rusijos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad jis dega.

Ukraina pranešė, kad smogta gamyklai Maskvos Kapotnios rajone. Tai pačiai naftos perdirbimo gamyklai Ukrainos dronas smogė ir antradienį.

Gamykloje visą rytą degė ugnis, ore tvyrojo stiprus, nemalonus kvapas.

Intensyviausiai dirbantis Rusijos oro uostas – Maskvos Šeremetjevo – paskelbė, kad per ataką evakavo keleivius į „saugias vietas“ ir apribojo skrydžius.

Visi Maskvos oro uostai buvo uždaryti kelioms valandoms, dėl to vėlavo šimtai skrydžių.

Kitas dronas rėžėsi į daugiabutį Maskvos srities Žukovskio rajone, o dronų nuolaužos sukėlė gaisrą prekybos centre netoli sostinės priemiesčių, sakė Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas.

Rusijos oro gynyba numušė 180 dronų, artėjusių prie Maskvos, sakė S. Sobianinas, o Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per naktį perėmė daugiau nei 500 Ukrainos bepiločių.

Ši ataka buvo didžiausia prieš Maskvą per mažiausiai dvejus metus, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Per atskirą Ukrainos dronų smūgį Rusijos pietiniame Rostovo regione žuvo vienas žmogus, o dar mažiausiai du buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius.

Ataka įvyko likus vos kelioms valandoms iki V. Putino susitikimo su Pietryčių Azijos lyderiais Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) viršūnių susitikime centriniame Kazanės mieste, kur jis pozavo nuotraukai su kitais lyderiais.

Savo įžanginėje kalboje forume jis neužsiminė apie smūgį Maskvai.

Tailandas, Vietnamas, Kambodža, Laosas, Malaizija ir Singapūras atsiuntė savo ministrus pirmininkus, o Filipinai – prezidentą Ferdinandą Marcosą.

V. Putinas jau seniai siekia demonstruoti stabilumą Rusijoje, nepaisant daugiau kaip ketverius metus trunkančio puolimo Ukrainoje ekonominių ir socialinių padarinių.

Rusijos ekonomika, kuri viso konflikto metu veikia karo sąlygomis, susiduria su didele infliacija, darbo jėgos trūkumu ir didelėmis skolinimosi išlaidomis.

Šiais metais pajėgų žengimas į priekį Ukrainos mūšio lauke sulėtėjo, o Kyjivas rengia vis daugiau atakų Rusijos teritorijoje.

Po ryto įvykių Rusijos sostinėje Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha kreipėsi į Maskvos gyventojus – jis pareiškė, jog tai yra Rusijos karo prieš Ukrainą padarinys, ir paragino rusus paklausti prezidento Vladimiro Putino, kada karas baigsis. 

A. Sybihos įraše socialiniame tinkle X sakoma, kad Maskvos gyventojai vis dažniau užduoda klausimą: „Kas vyksta?“.

„Galiu atsakyti. Jūsų šalis pradėjo agresyvų karą prieš mūsų šalį. Metų metus ji žudo mūsų žmones. Dabar, kai žinote, kas vyksta, paklauskite Putino, kada jis planuoja tai baigti“, – parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras. 

Ketvirtadienį Maskva patyrė vieną didžiausių per visą karą Ukrainos dronų ataką, liepsnojo degalų saugyklos Maskvos naftos perdirbimo gamykloje.

Maskvos gyventojai yra labai nepatenkinti Ukrainos dronų atakomis. Jie piktinasi, kaip dronai gali įskristi net į pačią Rusijos sostinę. Kai kurie vaizdo įrašai, pasirodę internete birželio 18 d., kai vyko dar viena masinė ataka, liudija net apie panikos nuotaikas, rašo portalas „Unian“.

Vienas iš įvykių liudininkų, filmuodamas daugybę gaisrų mieste, konstatuoja, kad „visa Maskva dega“, ir teigia, kad reikia evakuotis. Tuo pačiu dėl emocinės būsenos jam trūksta žodžių.

Pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) Dezinformacijos kovos centro vadovo Andrijaus Kovalenko, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nebėra rusų, įskaitant ir Maskvos gyventojus, saugumo garantas.

„Rusai, padėkokite Putinui ir sau už tai, kad balsavote už jį. Putinas nebėra jūsų saugumo garantas, jis atnešė karą į kiekvieną Rusijos miestą, taip pat ir į Maskvą“, – rašė A. Kovalenko, komentuodamas šį vaizdo įrašą.

Rusijai per naktį puolant Ukrainą, oro gynybos pajėgos neutralizavo keturias rusų balistines raketas „Iskander-M/S-400“ ir 212 dronų, per „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos. 

Nuo trečiadienio 18 val. Rusijos pajėgos paleido į Ukrainą septynias balistines raketas „Iskander-M/S-400 iš Voronežo, Briansko ir Kursko sričių Rusijoje, taip pat 239 nepilotuojamus orlaivius, įskaitant kovinius dronus „Shahed“ (taip pat ir reaktyvinius),  „Gerbera“, „Italmas“ ir imitacinius dronus. 

Dronai buvo paleisti iš Kursko, Oriolo ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje bei  Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme ir laikinai okupuotame Donecke.

Oro ataką atrėmė Ukrainos aviacija, priešlėktuvinių raketų, elektroninės kovos ir nepilotuojamų sistemų daliniai ir gynybos pajėgų mobiliosios ugnies grupės. 

Pirminiais duomenimis, iki ketvirtadienio 8 val. Ukrainos oro gynyba šalies šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose regionuose sunaikino arba nuslopino 216 taikinių ore, įskaitant keturias „Iskander-M/S-400“ balistines raketas ir 212 įvairių tipų dronų.

Rusijos smūgiai buvo patvirtinti devyniose vietose, ten taikinius pasiekė dvi balistinės raketos ir 26 koviniai dronai. Dar septyniose vietose nukrito nuolaužos. Informacija apie dar vieną balistinę raketą vis dar tikslinama. Ataka tęsėsi, Ukrainos oro erdvėje vis dar buvo priešo dronų. 

Naktį Kyjive ir keliuose kituose regionuose buvo paskelbtas oro pavojus dėl Rusijos balistinių raketų smūgių grėsmės.

Naujausiame Ramšteino susitikime buvo paskelbti nauji karinės pagalbos paketai Ukrainai, kurių bendra vertė siekia apie 4 mlrd. JAV dolerių (apie 3,5 mlrd. eurų), spaudos konferencijoje sakė gynybos ministras Mykhailo Fedorovas, skelbia „RBC-Ukraine“.

Jis pažymėjo, kad daugelis partnerių yra pasirengę padidinti savo paramą, nes mato „palankią progą“, dabar, kai Ukrainai pavyko „pasiekti rezultatų įvairiose karo veiksmų srityse“.

„Šiandien buvo paskelbtas, ko gero, vienas didžiausių visų laikų pagalbos paketų pagal PURL programą, kurio vertė siekia 1 mlrd. JAV dolerių. Taip pat šiandien buvo pristatytas tolimųjų nuotolių artilerijos paketas, t. y. tolimųjų nuotolių sistemos, galinčios pasiekti daugiau nei 30 kilometrų“, – sakė ministras.

Pasak M. Fedorovo, vien Nyderlandai paskelbė apie pagalbą, apimančią apie 700 sparnuotojų raketų.

Jis pažymėjo, kad galutinė paketų vertė vis dar skaičiuojama. Galutinė paramos suma galiausiai galėtų viršyti 4 mlrd. JAV dolerių.

„Ji galėtų būti ir didesnė. Kai kurios šalys pradėjo įgyvendinti anksčiau paskelbtas programas. Mes neatsižvelgiame į visus tuos ankstesnius paskelbimus“, – sakė jis.

Gynybos ministras teigė, kad šiuo metu Ukraina turi tris pagrindinius prioritetus.

„Tai mūsų priešraketinė programa ir oro gynybos programa. Antrasis prioritetas – tolimojo nuotolio artilerija. Trečiasis – mūsų dronai. Ukrainoje pagaminti dronai, kurie šiandien padeda mums sustabdyti priešą, vykdyti vidutinio nuotolio smūgines operacijas ir smogti į taikinius priešo teritorijoje“, – sakė M. Fedorovas.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas sakė, kad jo šalis toliau rems Ukrainą.

„Oro gynyba tebėra mūsų pastangų centre. Mes pristatėme Ukrainai dar vieną „IRIS-T“ sistemą. Neseniai taip pat paspartinome valdomųjų „IRIS-T SLS“ ir „SLM“ raketų tiekimą. Be to, iš savo atsargų suteiksime triženklį skaičių „oras-oras“ raketų“, – sakė jis.

B. Pistoriusas pridūrė, kad Berlynas pagal „Jumpstart“ programą skirs 200 mln. JAV dolerių papildomoms „PAC-3“ raketoms įsigyti.

„Tai reiškia, kad bendrai finansuosime pirmąją tiekimų dalį. Norime vadovauti šiam procesui ir paskatinti kitus partnerius prisijungti“, – sakė jis.

Vokietijos gynybos ministras taip pat paskelbė apie papildomą 200 mln. JAV dolerių įnašą į PURL programą.

Tuo tarpu Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Danas Jarvisas sakė, kad Londonas rengia naują didelio masto karinės pagalbos paketą Kijevui, įskaitant radaro sistemas, raketas oro gynybos sistemoms ir šalyje pagamintus dronus.

Belgija, savo ruožtu, pareiškė, kad iki 2026 m. pabaigos į Ukrainą pristatys septynis naikintuvus „F-16“. Trys iš jų bus koviniai lėktuvai, o likusieji keturi bus naudojami kaip atsarginių dalių šaltinis.

Šiuo metu Rusijoje esantiems JAV piliečiams patariama, kad pastebėjus droną, jie turėtų nedelsdami pasitraukti saugiu atstumu ir pasislėpti.

JAV piliečiams taip pat draudžiama fotografuoti ar filmuoti dronus ar jų nuolaužas, taip pat atakų padarinius, nes pažeidimai gali užtraukti baudas ar laisvės atėmimą.

„JAV piliečiams dar kartą patariama ir primygtinai primenama nevykti į Rusiją“, – pareiškė ambasada.

Jiems taip pat patariama laikytis Rusijos teisėsaugos institucijų nurodymų, jei įvyktų atakos ar būtų pastebėti dronai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Europos sąjungininkus suintensyvinti paramą Kyjivui, kad šis galėtų numušti Rusijos balistines raketas, ir paspartinti JAV ginkluotės pirkimą.

„Turime priemonių, ir jos yra pakankamai stiprios, kad nukreiptų Rusiją keliu, kuriame diplomatija taptų vieninteliu pasirinkimu“, – NATO būstinėje Briuselyje vykusiame susitikime Kyjivo rėmėjams sakė V. Zelenskis.

„Visi matome, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas dabar remiasi vienu ilgalaikiu dalyku: nuolatinėmis raketų atakomis, o jis turi balistinių raketų, todėl mums reikia antibalistinių pajėgumų“, – teigė jis.

V. Zelenskis į Briuselį atvyko susitikti su savo kariniais rėmėjais ir Europos Sąjungos (ES) lyderiais, siekdamas išnaudoti teigiamą postūmį po sėkmingo susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Didžiojo septyneto (G7) viršūnių forume.

„Jungtinių Valstijų prezidentas labai aiškiai pasisako už spaudimo Rusijai didinimą, kad būtų užbaigtas šis baisus karas, kurį Rusija atnešė Ukrainai ir visai Europai“, – teigė V. Zelenskis.

Jis paragino Europos šalis paspartinti ginkluotės – ypač oro gynybos sistemų „Patriot“ raketų – pirkimą Kyjivui pagal JAV ginklų įsigijimo programą.

„Laikas yra svarbu, ir žinau, kad kai kurios šalys jau parengė sprendimus dėl naujų įnašų, – sakė jis. – Prašau, įgyvendinkime šiuos sprendimus kuo greičiau.“

Jis pridūrė, kad Ukrainai taip pat reikia antžeminių dronų ir tolimojo nuotolio artilerijos.

Įvairios šalys, įskaitant Vokietiją, Nyderlandus ir Švediją, pareiškė esančios pasirengusios prisidėti prie dar dviejų JAV ginkluotės paketų, kurių vertė, kaip tikimasi, sieks 1 mlrd. JAV dolerių (872,52 mln. eurų), pirkimo.

Pentagono pareigūnas Elbridge’as Colby teigė, jog „svarbu, kad NATO sąjungininkai tęstų ir netgi padidintų savo paramą Ukrainos gynybai“ per JAV pirkimų programą.

„Tai padės užtikrinti, kad svarbiausia įranga ir toliau pasiektų Ukrainos fronto liniją“, – sakė jis.

Ukrainos rėmėjai pabrėžė, kad dabar pats laikas didinti paramą Kyjivui, nes jis keičia padėtį mūšio lauke ir daro spaudimą Maskvai tolimojo nuotolio smūgiais.

„Dabar turime ribotą galimybių momentą. Ukrainos pajėgos kovoja su neįtikėtinu ryžtu ir postūmiu“, – sakė JK gynybos sekretorius Danas Jarvisas.

„Jie pasikliauja mumis, kad padėtume jiems išsilaikyti. Negalime nuvilti ir nenuvilsime jų“, – teigė jis.

Didžioji Britanija ketina iki metų pabaigos pristatyti Ukrainai 150 tūkst. dronų. Taip pat šaliai bus perduota 350 oro gynybos raketų ir radarų sistemų. Tai NATO gynybos ministrų ir Ukrainos kontaktinės grupės susitikime pareiškė britų gynybos sekretorius Danas Jarvis. Susitikime dalyvavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Daugiau kaip 750 mln. svarų (apie 865 mln. eurų) paketas bus finansuojamas iš paskolos, kuri bus padengta iš įšaldyto Rusijos turto gaunamomis pajamomis.

„Šis dronų, oro gynybos raketų ir radarų sistemų paketas padės apsaugoti nekaltus žmones Ukrainoje nuo Putino dronų ir raketų ugnies“, – pareiškė D. Jarvis.

Kyjivo rėmėjos nori padidinti spaudimą Rusijai, vildamosi, kad prezidentas Vladimiras Putinas leisis į derybas dėl karo pabaigos.

Rusija po masinės atakos prieš Maskvą grasina tolesniais smūgiais Ukrainai Kyjivo dronų atakos prieš Maskvą per kelerius metus, kurios akivaizdoje kilo gaisrai, buvo pataikyta į didelę į naftos perdirbimo gamyklą, o didžiausiame šalies oro uoste vyko evakuacija, pagrasino tolesniais smūgiais Ukrainai.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė dramatiškas scenas – virš Rusijos sostinės pietinės panoramos kilo juodi dūmai, o iš dangaus krito juodas lietus, susimaišęs su suodžiais. Per smūgius buvo sužeista mažiausiai 17 žmonių ir taip pat užsidegė prekybos centras bei daugiabutis, pranešė valdžios institucijos.

Paklaustas apie šią ataką, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau paskelbė, jog Rusija „reguliariai vykdys masinius grupinius smūgius“ prieš Ukrainą, ir pridūrė, kad Rusijos kariuomenė „juos vykdo ir tai darys toliau“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad ataka buvo „visiškai pagrįstas atsakas“ į mirtinus smūgius Kyjivui, įskaitant anksčiau šią savaitę surengtą išpuolį prieš žymią katedrą ir UNESCO saugomą 11 amžiaus vienuolyną.

„Jei degs Ukraina, degs ir jūsų Maskva“, – pabrėžė jis.

Vykdydama karą, Rusija kiekvieną dieną apšaudo Ukrainą raketomis ir dronais.

Rusija šiemet planuoja didinti karines išlaidas dar 4–5 trilijonais rublių (47–59 mlrd. Eurų) – tai maždaug 40 proc. daugiau nei numatyta biudžete, agentūrai „Bloomberg“ pranešė neįvardinti šaltiniai.

Šaltinių teigimu, siekdamos padengti lėšų trūkumą, Rusijos institucijos planuoja skolintis vidaus rinkoje, o skolinimosi apimtis turėtų siekti 2–3 trilijonų rublių.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad esamos Rusijos vidaus skolos aptarnavimas dabartiniame biudžete jau kainuoja 4 trilijonus rublių – tai sudaro apie 9 proc. visų federalinių išlaidų ir yra penkta pagal dydį išlaidų kategorija po gynybos, nacionalinio saugumo, socialinės apsaugos ir ekonomikos.

Skolinimasis yra neišvengiamas, pabrėžia „Bloomberg“. Rusijos biudžeto deficitas per pirmuosius penkis 2026 m. mėnesius jau pasiekė 6 trilijonus rublių, arba 2,6 proc. BVP – tai maždaug 60 proc. daugiau nei numatyta visiems metams.

Belgijos gynybos ministras: Ukrainai galėtume perduoti visus turimus naikintuvus „F-16“

Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas artėjant NATO gynybos ministrų susitikimui Briuselyje pareiškė, kad pasiūlys perduoti Ukrainai visus likusius Belgijos turimus naikintuvus „F-16“, kai tik šalis gaus naikintuvų „F-35“ jiems pakeisti.

„Šiemet jiems (Ukrainai – red.) padėsime pristatyti septynis naikintuvus „F-16“. Taigi, keturi naikintuvai „F-16“ šiemet bus skirti atsarginėms dalims, o trys skraidys Ukrainos danguje, gindami šalį nuo Rusijos agresijos“, – sakė jis.

Th. Franckenas naikintuvą „F-16“ pavadino itin veiksminga platforma, ypač kovojant su raketomis, kruizinėmis raketomis ir kitomis grėsmėmis iš oro. Jis pridūrė, kad ketina rekomenduoti Belgijos vyriausybei per ateinančius metus perduoti Ukrainai visus likusius naikintuvus „F-16“.

„Artimiausiais metais siūlysime vyriausybei nusiųsti visus mūsų turimus naikintuvus „F-16“ į Ukrainą. Tai priklauso nuo to, ar gausime naikintuvus „F-35“, nes vykdome gynybinę zenitinę funkciją ir atliekame tam tikrą vaidmenį NATO branduolinėje doktrinoje. Taigi, prieš perduodami naikintuvus „F-16“, turime sulaukti naikintuvų „F-35“, – kalbėjo Th. Franckenas.

Ministras taip pat sakė, kad nekantriai laukia susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris turėtų įvykti vėliau tą pačią dieną Belgijos ministro pirmininko Barto De Wevero kanceliarijoje.

Kaip pranešė „Ukrinform“, V. Zelenskis ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte aptarė Ukrainos oro gynybos stiprinimą ir JAV licencijų įsigijimą oro gynybos sistemoms gaminti.

Zelenskis: Ukrainos smūgis Maskvos naftos gamyklai yra pateisinamas atsakas

Ukraina praėjusią naktį smogė naftos perdirbimo gamyklai šalia Maskvos ir kitiems taikiniams Rusijoje bei okupuotose Ukrainos teritorijose, ketvirtadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Jis pavadino šiuos smūgius pateisinamu atsaku į pačios Rusijos atakas.

„Jau antrą kartą šią savaitę buvo smogta Maskvos naftos perdirbimo gamyklai. Taip pat smogta taikiniams Rostovo srityje ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose. Tai visiškai pateisinamas atsakas į Rusijos atakas prieš mūsų miestus ir bendruomenes“, – socialiniame tinkle „X“ teigė V. Zelenskis.

Ukraina ketvirtadienį surengė didžiausią per kelerius metus dronų ataką prieš Maskvą, jos metu kilo keli gaisrai sostinėje ir jos apylinkėse, o iš didžiausio šalies oro uosto buvo evakuoti žmonės, pranešė pareigūnai.

Nepatvirtintuose vaizdo įrašuose socialiniuose tinkluose matyti dideli juodų dūmų stulpai virš miesto panoramos, virš galvų zvimbiantys dronai.

Smogta naftos perdirbimo gamyklai Maskvos Kapotnios rajone. Tai pačiai naftos perdirbimo gamyklai Ukrainos dronas smogė ir antradienį.

Intensyviausiai dirbantis Rusijos oro uostas – Maskvos Šeremetjevo – paskelbė, kad per ataką evakavo keleivius į „saugias vietas“ ir apribojo skrydžius.

Rusijos oro gynyba numušė 180 dronų, artėjusių prie Maskvos, sakė meras Sergejus Sobianinas, o Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per naktį perėmė daugiau nei 500 Ukrainos bepiločių.

Ši ataka buvo didžiausia prieš Maskvą per mažiausiai dvejus metus, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Nuo karo pradžios 2022 metų vasarį Rusija beveik kasdien atakuoja Ukrainą dronais ir raketomis.

Nuo birželio 17 d. ryto iki birželio 18 d. ryto Rusijos pajėgos surengė daugiau nei 90 išpuolių prieš 22 gyvenvietes, esančias 15 Ukrainos Sumų srities savivaldybių teritorijoje, per šiuos išpuolius žuvo trys civiliai, dar keletas asmenų buvo sužeista.

Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Sumų srities karinė administracija.

Per dronų ataką Sumų savivaldybėje žuvo 56-erių vyras, Šostkos savivaldybėje dronas pražudė 68-erių vyrą. Dar vienas 63-erių vyriškis žuvo Velykos Pysarivkos savivaldybėje, kai važiuodamas dviračių užvažiavo ant sprogstamojo įtaiso.

Be to, per Rusijos dronų atakas visame regione, įskaitant Bilopilijos ir Hluchivo bendruomenes, buvo sužeista keletas kitų civilių.

Intensyviausias apšaudymas buvo užfiksuotas Sumų ir Šostkos rajonuose, kur Rusijos pajėgos naudojo artileriją, minosvaidžius, raketų paleidimo sistemas, dronus su sumontuotomis pirmojo asmens vaizdo kameromis, nepilotuojamuosius orlaivius ir valdomąsias aviacines bombas.

Šių išpuolių metu daugelyje gyvenviečių buvo apgadinti gyvenamieji namai, švietimo įstaigos, civilinė infrastruktūra ir transporto priemonės.

Per pastarąją parą iš pasienio rajonų buvo evakuota dar aštuoniolika gyventojų.

Kaip pranešė „Ukrinform“, per Rusijos dronų ataką Sumų mieste žuvo civilis, buvo apgriautas gyvenamasis namas.