Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia

Pradžia

Naujosios Ministrės Pirmininkės lauks didžiuliai iššūkiai

www.verslaspolitika.lt Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, pristatė dekretą, kuriuo Seimui pateikė svarstyti Lietuvos socialdemokratų partijos atstovės Ingos Ruginienės kandidatūrą į Ministro Pirmininko pareigas. Prezidentas patvirtino tikįs, kad I. Ruginienės suburta Vyriausybė eis vakarietiškų, socialiai teisingų sprendimų keliu, atlieps žmonių pasitikėjimą valstybės institucijomis ir konstruktyviai spręs jų problemas. „I. Ruginienė sėkmingai ėjo XIX Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas. Patirtis, sukaupta vadovaujant profesinėms sąjungoms ir atstovaujant darbuotojų interesams Trišalėje taryboje, leido jai atsiskleisti, kaip ministerijos vadovei ir konstruktyviai bei kompromisų ieškančiai derybininkei“, – sakė šalies vadovas. Respublikos Prezidentas pažymėjo, kad šios kandidatės

Šarūno Jasikevičiaus pergalė Abu Dabyje ir turkų žadėta 500 000 eurų premija

www.siandien.info https://www.youtube.com/watch?v=4sQHo8r9dBc Abu Dabyje sekmadienį Šarūno Jasikevičiaus treniruojamas turkų Stambulo „Fenerbahce“ klubas rezultatu 81:70 nugalėjo „Monaco“, kuriam atstovauja Donatas Motiejūnas. Turkų klubas už šią pergalę lietuviui yra pažadėjęs 500 000 eurų premiją. Šarūnas - pirmasis treneris lietuvis, kuris su užsienio komanda tapo Eurolygos čempionu.  Penktadienį vakare Vassilio Spanoulio vadovaujama „Monaco“ laimėjo prieš reguliaraus sezono nugalėtoją Pirėjo „Olympiakos“ (78:68), o „Fenerbahče“ nugalėjo gynusią Atėnų „Panathinaikos“ (82:76). Šarūnas Jasikevičius AFP nuotr.

Dar viena tema, kuriai labai reikia viešumo: Rietavo savivaldybėje nušautas mažasis erelis rėksnys – paukštis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą

www.siandien.info Ereliai šaudomi ne tik savo migracijos kelyje, bet ir namuose. Gegužės 18 dienos vakare Rietavo savivaldybėje buvo nušautas mažasis erelis rėksnys. Paukštis yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Kaip rašo delfi.lt ,šis erelis buvo žieduotas bei Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto komandos paženklintas GPS siųstuvu. Ornitologai sako, kad jis sėkmingai įveikdavo tūkstančius kilometrų iki Afrikos ir atgal, ir grįždavo namo perėti. Jie mano, kad patelė, kuri laukia patino su grobiu, viena jauniklių greičiausiai negebės išmaitinti. Į Lietuvos raudonąją knygą mažasis erelis rėksnys įrašytas 1976 m. ir nuo 1992

Nuteistas už žiaurų elgesį su gyvūnais, bet gavo padėką iš Seimo  Socialdemokratų frakcijos narių

www.siandien.info, LRT.lt "Socialdemokratų Seimo narės Ilona Gelažnikienė ir Roma Janušonienė savo pasirašyta Seimo padėka apdovanojo medžiotoją, Medžioklinių sportinių šunų klubo pirmininką Donatą Vilką, kuris su bendrais yra nuteistas už žiaurų elgesį su gyvūnais". - pranešė LRT.lt  Šiaulių apygardos teismas 2023 metais D. Vilką ir dar šešis asmenis pripažino kaltais, nes jie šunų dresavimo tikslais gyvam surištam šernui išlupo iltis, šunimis pjudė audinę ir pririštą vietnamietišką kiaulę, o visa tai fiksavo vaizdo įrašuose. LRT.lt primena, kad kelių medžiotojų žiaurus elgesys su gyvūnais buvo užfiksuotas darytuose vaizdo įrašuose. Nufilmuota, kaip keli vyrai laiko surištą gyvą šerną

Lietuva padavė Baltarusiją į Tarptautinį Teisingumo Teismą Hagoje dėl Lukašenkos režimo sukeltos ir tarptautinę teisę pažeidžiančios migrantų krizės

www.siandien.info "Lietuvos Vyriausybė šiandien, gegužės 19 d., Tarptautiniame Teisingumo Teisme iškėlė bylą prieš Baltarusiją, siekdama Baltarusijos režimo atsakomybės už didelio masto migrantų įvežimo į Lietuvą organizavimą. Byla susijusi su valstybių įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru (toliau – Protokolas) pažeidimais", - pranešė URM. Nuo 2021 m. Lietuva susiduria su precedento neturinčiu neteisėtų migrantų srauto iš Baltarusijos augimu. Lietuvos institucijų surinkti įrodymai patvirtina Baltarusijos režimo tiesioginį įsitraukimą į migrantų srautų organizavimą:  Baltarusijos valstybinės įmonės padidino skrydžių iš Artimųjų Rytų ir kitų regionų skaičių, organizavo vizų išdavimą

Apie nevaldomą situaciją miškų sektoriuje Komentaras TV laidoje

www.siandien.info Apie nevaldomą situaciją miškų sektoriuje Komentaras TV laidoje kalbasi žurnalistė Giedrė Gorienė ir Gintautas Kniukšta, Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas. https://www.youtube.com/watch?v=kl2DzCvkjEM https://www.youtube.com/watch?v=kl2DzCvkjEM

Dauguose – Tautos sueiga  dėl Lietuvos upių ir ežerų  išsaugojimo ateities kartoms

www.siandien.info Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ 2025 m. gegužės 10 d. 11 val. Dauguose, prie Didžiulio ežero (Turgaus a. 3A), organizuoja Tautos sueigą  dėl Lietuvos upių ir ežerų  išsaugojimo ateities kartoms. "'Nuoširdžiai kviečiame dalyvauti sueigos diskusijoje dėl natūralios gamtos išsaugojimo Lietuvos upėse ir ežeruose, dėl statybų ežerų pakrantėse, nelegalių statinių ir  užtvertų priėjimų ar privažiavimų prie ežerų ar upių, gamtos istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo", - kviečia visus neabejingus gamtos grožiui ir jos išsaugojimui visuomeninio judėjimo "Sąjūdis už Lietuvos miškus" vadovas Gintautas Kniukšta. Į susitikimą pakviesti žinomi gamtininkai, tarp jų -

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris. Žmogaus teisių gynėjas Vytautas Budnikas: “Apginkime Lietuvos Konstituciją“

www.siandien.info "ŠIANDIEN" skaitytojų 2023 Metų žmogumi išrinktas Vytautas Budnikas – žurnalistas, rašytojas, nuožmus žmogaus teisių gynėjas. Vytautas BUDNIKAS atsakė į „ŠIANDIEN“ klausimus. „Kokios mintys kyla pasitikus metus, kuriuose bus surengti net trys itin svarbūs mūsų valstybei rinkimai? Mintys, deja, nėra optimistiškos. Yra būdas viską lengvai pakeisti, tiesiog reikia ateiti .... į rinkimus. Iš pirmo žvilgsnio tai tarsi juokinga. Bet nejuokinga tampa, kaip imi suprasti, jog tam, kad visi piliečiai eitų į rinkimus ir patys išsirinktų valdžią, kuria galėtų pasitikėti, reikia elementaraus politinio sąmoningumo. Beveik pusė Lietuvos rinkėjų neina į jokius rinkimus, patikėdami savo likimą spręsti

Naujas ŠIANDIEN numeris. Žmonių saugumas: situacija Vilniuje siaubinga – naktimis policija dažnai neaptarnauja apie 50 iškvietimų

Laikraštis ŠIANDIEN. Žmonių saugumas: situacija Vilniuje siaubinga – naktimis policija dažnai neaptarnauja apie 50 iškvietimų. Pavyzdžiui, Į A kategorijos įvykius miesto teritorijoje privaloma sureaguoti ne ilgiau nei per 12 minučių, o kitur – iki 25 minučių. A kategorija priskiriama, kai nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai gresia pavojus ar kai reikia organizuoti įtariamo asmens persekiojimą. Tačiau policininkai pasakoja, kad būna ir taip, kad atėję į darbą randa apie 50 neaptarnautų iškvietimų. Tie iškvietimai tiesiog nurašomi arba paprašoma kreiptis kitą dieną. Praėjusiame numeryje rašėme apie įvykį Vilniaus rajone, kuomet policininkas nušovė jį ir medikus užpuolusią moterį,

Naujas ŠIANDIEN numeris: “Upė – pradžioje nedidelis upeliukas… “

www.siandien.info Upė - pradžioje nedidelis upeliukas, palaipsniui, įtekant intakams, didina savo vandeningumą... Rytoj - naujas ŠIANDIEN numeris. Laikraščio prenumerata 2024 m. - visuose Lietuvos pašto skyriuose, internetu www.prenumeruoti. lt www.prenumeruok.lt

Naujas ŠIANDIEN numeris: “Patirtis ir žinios – prieš chaosą žemės ūkyje”

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris: "Patirtis ir žinios - prieš chaosą žemės ūkyje". Šių metų gruodžio 7- 8 d. Vilniuje, kaip ir kasmet, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija rengia konferenciją ūkių vadovams, vyr. finansininkams ir specialistams. Kaip šiandien sekasi ūkininkauti žemės ūkio bendrovėms? ŠIANDIEN kalbina Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinį direktorių Joną SVIDERSKĮ. Gerbiamas direktoriau, ūkininkai vis dažniau kalba, kad chaosas Lietuvos žemės ūkyje įgauna pagreitį. Kaip Jūs vertinate situaciją, gal kituose kraštuose žemdirbiai nejaučia tokio valdžios abejingumo? Kita vertus, juk bartis šiais laikais lyg ir nederėtų – šalia Lietuvos vyksta karas, o

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: tai kokia iš tikrųjų valstybinių miškų ateitis?

www.siandien.info "Neslėpsiu, rašyti šį komentarą paskatino pasirodęs Valstybinių miškų urėdijos pareiškimas spaudoje apie „priešiškas nevyriausybines organizacijas” ir tuo pagrindu kilusios diskusijos viešojoje erdvėje. Retai taip atsitinka, kad valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti mūsų visų turtą, taip agresyviai atsakytų į pareikštą kritiką. Pagrįstą kritiką, nes klaidų tikrai padaryta, tiek saugant mišką nuo kenkėjų, tiek kertant patį mišką ir tiekiant medieną. Manau, kad visas šias organizacijas ir atskirus miško gerove susirūpinusius piliečius vertėtų vadinti miško draugais. Ir vertėtų jiems dėkoti, net jei kartais jų susirūpinimas yra kiek perdėtas ar informacija pasirodė ne visai tiksli. Nieko nėra

Naujas ŠIANDIEN numeris: leidimas kirsti medžius saugomoje teritorijoje – Švedijos kapitalo medienos įmonei

www.siandien.info Didžiulė pagarba Šimonių girios gynėjams, kurie apgynė mūsų visų turtą. Dar kartą galime įsitikinti, kaip skandinavai įžūliai naikina Lietuvos miškus, o aplinkos ministras nuleista galva aiškina, kad jis to nežinojęs - miško savininkė, kuriai išduotas leidimas kirsti medžius saugomoje teritorijoje, – Švedijos kapitalo medienos įmonė. *** „Šimonių giria juk nėra lentpjūvė, o medkirčiai elgiasi taip, kaip burokų darže. Išsikerta mišką, suaria po to jį. Girdėjau naujieną, kad neva išpurškia kažkuo, kad niekas kitas neaugtų, na, mus tai tikrai šokiruoja“, –sakė Šimonių girios bendruomenės pirmininkė Renata Umbrasienė. Gyventojai kreipėsi į įvairias institucijas, siekdami sustabdyti

Nebyliai pritarta Justino Marcinkevičiaus nukryžiavimui

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris. Nebyliai pritarta Justino Marcinkevičiaus nukryžiavimui. “Antrasis puolimas prieš mylimiausią jaunystės laikų poetą Justiną Marcinkevičių. Tariamai dėl įvykusio konkurso paminklui Jam pastatyti. Ko gero, kai kuriems neįtiko siūloma vieta – prie šv. Jurgio bažnyčios šventoriaus, šalia Rašytojų Sąjungos. Atseit, poetas buvo per daug ateistiškas, nors nuolat rašė apieDievą”. www.prenumeruok.lt; www.siandien.info; www.prenumeruoti.lt

Laikraštis ŠIANDIEN. Aukščiausios kokybės dešra – su augalų parazitais

Romaldas ABUGELIS ŠIANDIEN apžvalgininkas, www.siandien.info                       Ne viskas auksas, kas auksu žiba, - byloja lietuvių liaudies išmintis. Tuo įsitikinau artimiau susipažinęs su aukščiausios kokybės virta dešra EKSTRA su lašinukais.                                                                                       Lašiniai, pieno miltai, sirupas, mielės...                       Produkto etiketėje puikuojasi ne tik storulis žodis EKSTRA, bet ir kuklesnėmis raidėmis dešros kokybę giriantis žodžių duetas „aukščiausia rūšis“. Tokia nesaikinga kalbos raiška neturėtų stebinti – juk visi vaikosi pelno. Tad gamintojas, siekdamas pritraukti neišmanų pirkėją sąmoningai daugžodžiauja. Juk žodis „ekstra“ ir reiškia „aukščiausios rūšies“, „geriausias“, „nepaprastas“.                       Kokia iš tikrųjų yra ta „aukščiausia kokybė“ nesunku įsitikinti perskaičius šio

Laikraštis ŠIANDIEN. „Sprogdina ne tiltą – sprogdina Lietuvą“. Vytautui Šustauskui atminti, Vytautui Landsbergiui priminti

www.siandien.info Naujausiame ŠIANDIEN numeryje ne vienas puslapis skiriamas NATO viršūnių susitikimui, lietuvių kalbos išsaugojimui. Prisimenama ir tautos istorija. Straipsnis „Sprogdina ne tiltą – sprogdina Lietuvą“. Vytautui Šustauskui atminti, Vytautui Landsbergiui priminti. "Birželio 24 dieną amžinajam poilsiui išlydėtas Vytautas Šustauskas. Kauno miesto savivaldybė leido jį laidoti prestižinėse Petrašiūnų kapinėse, tačiau paties Vytauto valia jis palaidotas gimtuose Kražiuose. Velionio gyvenimas persipynė su kito Vytauto – Landsbergio - gyvenimu. Vytauto Landsbergio valia dėl jo laidojimo vieto dar neskelbta. Ir urna su Gražinos Ručytės-Landsbergienės, mirusios 2020 m. kovo 10 d., iki šiol, matyt, nerado amžino poilsio vietos. Anot Arvydo

Naujas ŠIANDIEN numeris: nacionalinės žiniasklaidos saulėlydis per prezidentės Dalios Grybauskaitės dešimtmetį

www.siandien.info Rytoj – naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris. „Viskas pakrypo į nuokalnę apie 2008 metus. Pirmiausia – dėl objektyvių priežasčių. Užgriuvusi 2008 -2009 m. pasaulinė finansinė krizė kirto per žiniasklaidos reklamos pajamas, o tradicinė popierinė žiniasklaida, gavusi mirtiną smūgį nuo interneto ir medijų skaitmeninės revoliucijos, jau niekad neatsigavo visame pasaulyje. Bet Lietuvoje politikai besikapanojančiai nekenčiamai tradicinei žiniasklaidai parišo po kaklu dar ne vieną papildomą akmenį. Andriaus Kubiliaus Vyriausybės iniciatyva buvo priimtos PVM ir Viešųjų pirkimų įstatymų pataisos, pagal kurias leidinys, pažeidęs etiką, praranda teisę į PVM lengvatą ir negali dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Korumpuoti valdininkai,

Naujas ŠIANDIEN numeris. Apie dešrą “EKSTRA” su lašinukais. Ne viskas auksas, kas auksu žiba…

www.siandien.info Ne viskas auksas, kas auksu žiba, - byloja lietuvių liaudies išmintis. Tuo įsitikinau artimiau susipažinęs su aukščiausios kokybės virta dešra EKSTRA su lašinukais. Lašiniai, pieno miltai, sirupas, mielės... Daugiau kaip pusė dešros sudedamųjų dalių – maisto priedai. Jų net penkiolika. Keturi iš jų yra tirštikliai. Tai natrio alginatas, saldžiųjų ceratonijų derva, guaro derva ir ksantano derva. Produkto etiketėje puikuojasi ne tik storulis žodis EKSTRA, bet ir kuklesnėmis raidėmis dešros kokybę giriantis žodžių duetas „aukščiausia rūšis“. Tokia nesaikinga kalbos raiška neturėtų stebinti – juk visi vaikosi pelno. Tad gamintojas, siekdamas pritraukti neišmanų pirkėją sąmoningai

„Pasaulis girdi mūsų poziciją”

www.siandien.info JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį Hirošimoje paskelbė apie JAV ruošiamą naują ginklų paketą Kijevui. Šią naujieną jis pranešė susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. CNN praneša, kad naujasis karinės pagalbos paketas apima ir mokymus Ukrainai. Jo vertė – 375 mln. JAV dolerių. Volodymyras Zelenskis© Zuma Press / Scanpix .Susitikimas su prezidentu Bidenu. Karščiausias fronto taškas jau kurį laiką yra rytinėje Donecko srityje esantis Bachmutas ir jo apylinkės. Britų žvalgyba teigia, kad Rusija per pastarąsias keturias dienas rajone perdislokavo „iki kelių batalionų“ po to, kai ukrainiečiai pasiekė taktinių laimėjimų iš esmės sugriauto miesto

Naujas ŠIANDIEN numeris: atsisveikinimas su linais

www.siandien.info Rytoj - naujas ŠIANDIEN numeris ir Bronislavo Liubomiro Vošterio, Širvintų r. ūkininko mintys apie linus, kurie jį lydi visą gyvenimą. „2020 metais Širvintų r. Bagaslaviškio kaime pastatytas linui skirtas koplytstulpis buvo pašventintas lino šventės metu, dalyvaujant ne tik Širvintų krašto žmonėms, bet ir lino mylėtojams iš visos Lietuvos. Su linais buvo atsisveikinta, kaip ir dera, žmoniškai, giedant Lietuvos himnui, skambant varpams. Linų plotus šiandien deklaruoja tik kelios dešimtys ūkininkų, kurie augina tik sėmeninius linus. Tuo tarpu net ir pirmos Nepriklausomybės metais - 1927 m. vien tik iš linų buvo gauta trečdalis valstybės pajamų.

Švęsk savo gerumą – skirk 1,2 proc. laikraščio ŠIANDIEN leidybai

www.siandien.info Kauniečių Editos ir Mindaugo Rumševičių šeima įvairiuose renginiuose kviečia Lietuvos žmones skaityti ir prenumeruoti ŠIANDIEN,  prisipažino, kad net tik nekantriai  laukia kiekvieno naujo savaitraščio numerio, bet ir pasidžiaugė  ŠIANDIEN skleidžiamomis tauriomis idėjomis, įdomia ir vertinga informacija įvairaus amžiaus skaitytojams.  Mieli nacionalinio savaitraščio ŠIANDIEN  skaitytojai,               skirkite 1,2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio, paremkite ŠIANDIEN leidybą Laikraštis ŠIANDIEN išsikovojo skaitytojų pasitikėjimą ir jau gyvuoja septintus metus. Tik nuo mūsų priklauso, kokioje Lietuvoje gyvens mūsų vaikai ir anūkai. Tik kartu veikdami galime išsaugoti tikėjimą, šeimą ir tautinę valstybę.                   Pandemija, karas Ukrainoje ir kitos krizės apsunkino laikraščio

Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos vietos savivalda“

www. siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos vietos savivalda“. Tauragės rajono savivaldybėje šią savaitę vyko paskutinis šios kadencijos tarybos posėdis. Kitą trečiadienį, balandžio 26-ąją, prisieks naujai rajono gyventojų išrinkti tarybos nariai ir antrą kadenciją rinkimus laimėjęs meras Dovydas Kaminskas. Jis yra Liberalų sąjūdžio narys. Tauragės rajono savivaldybės taryboje daugumą taip pat laimėjo liberalai. Laimėjo liberalizmas ar žmonės? Aktyvus tauragiškis, Ekstremalų asociacijos prezidentas Vidas Stašaitis sako, kad mero ir savivaldybės tarybos rinkimus laimėjo ne liberalizmas, o patys kandidatai – žmonės: „Ir labiausiai dėl paties mero. Dovydas Kaminskas yra daug kam priimtinas kaip žmogus.

Naujas ŠIANDIEN numeris ir jo priedas „Žemaitija“ (Mona Žemaitėjė)

www.siandien.info Rytoj-naujas ŠIANDIEN numeris ir jo priedas „Žemaitija“ (Mona Žemaitėjė). Žemaitijos kūrėjai. Kiekvienas kūrėjas visuomenės kultūroje yra svarbi asmenybė, besidalinanti tuo, ką turi savyje tauriausio. O kas tauriau už meilę gimtai kalbai ir savam kraštui – Žemaitijai? Laikraščiui ŠIANDIEN džiugu pristatyti dvi naujas Žemaitijos kūrėjos Irenos Stražinskaitės-Glinskienės knygas, pirmuosius skaitytojus pasiekusias š. m. vasario mėnesio pabaigoje – Knygų mugėje-2023. Tai žemaičių kalba parašyta knyga šeimai „Augo so žemaitiu kalbo“ ir iliustruota pasakų knygelė „Boružėlės pasakėlės“. Idėja žemaičių kalba parašytas pasakas išversti į lietuvių kalbą gimė neatsitiktinai. Pasakų iliustratorei palangiškei Rūtai Savickienei paapgailestavus, jog tokių gražių

Bučos viršūnių susitikime dalyvavo daugiau nei 50 valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų

www.siandien.info Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį dalyvavo nuotoliniame Bučos viršūnių susitikime. Bučos išvadavimo iš rusų okupantų metinių proga Ukraina surengė Europos ir pasaulio valstybių, tarptautinių organizacijų vadovų forumą, kurio tema – atsakomybės už Ukrainoje padarytus ir tebedaromus sunkius nusikaltimus tarptautinei teisei užtikrinimas. „Prieš metus žinia apie tragiškus įvykius Bučoje, Irpinėje ir kituose Kyjivo apylinkių miestuose smarkiai sukrėtė. Manau, nė vienas iš mūsų negalėjo nė pamanyti, kad tokių žvėriškų nusikaltimų dar gali išvysti Europos žemė. Ir vis dėlto teko tapti tų keturių savaičių teroro, kraujo praliejimo ir destrukcijos liudininkais“, – sakė Prezidentas. Šalies

Valstybė be valstybinės kalbos?

Eugenijus JOVAIŠA, Seimo narys, www.siandien.info 2022 metų gegužės 1 dieną įsigaliojo naujos vardų ir pavardžių užrašymo asmens dokumentuose taisyklės. Lietuvos visuomenė puikiai žino, apie ką kalbama. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos rūpesčiu Seime įteisintą lotyniškų raidžių – „W“, „X“ ir „Q“ – vartojimą užrašant vardus ir pavardes. Deja, tačiau nemenka dalis Lietuvos visuomenės nemato tų trijų raidžių galimo poveikio valstybinei – lietuvių – kalbai. Bet viena bėda – ne bėda. Dabar veikiančio įstatymo priėmimo metu tos pačios jėgos padarė viską, kad nustotų galioti ir valstybinei kalbai būdingos

Naujas ŠIANDIEN numeris. Ne visi ūkininkai išgins karves į laukus

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris. Atėjo pavasaris - su kokiomis nuotaikomis pieno gamintojai pasitinka artėjančias Jurgines? „Nuotaikos prastos. Ne visi ūkininkai išgins karves į laukus. Dalis jų dar palaikys kol turi žiemai sukaupto pašaro, o po to ruošiasi parduoti. Užsidarys kelios dešimtys fermų, kurios laiko po 50 – 300 karvių. Laukia labai skaudūs išsiskyrimai, gaila įdėtų investicijų ir ilgamečio triūso, neskaičiuojant darbo valandų. Kai kurie pieno ūkiai gauna už pieno kilogramą net ir mažiau nei 20 eurocentų už kilogramą. Be to, jau girdisi kalbų, kad žaliavinio pieno kaina gali sumažėti dar kokiais penkiais centais. Tokios tendencijos ūkininkus

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.  Apie etninės kultūros griovimą

www.siandien.info Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.  Apie etninės kultūros griovimą. Etninė kultūra yra mūsų tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas. Valstybės vidaus politika privalo ugdyti tautinę savimonę, globoti etninę kultūrą ir vietos tradicijas. Kuo didesnį ryšį asmuo jaučia su savo kultūrinėmis šaknimis, tuo gilesniu patriotizmu pasižymi ir visuomenė, tuo ji yra atsparesnė. Vilniuje, Užgavėnių šventės metu, Morė šiemet nebuvo sudeginta, bet išsiųsta … į povestuvinę kelionę, į Tailandą. Taip ši tautos tradicija buvo įžūliai iškreipta, pakeista jos giluminė prasmė. Bet juk tradicijos gali gyvuoti tik esant tradicijų tęstinumui ! Labai

Nepriklausomybės atkūrimo dieną filosofui V. Bartninkui įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija

www.siandien.info Švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasveikino ir įteikė apdovanojimą 2023 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatui dr. Viliui Bartninkui. V. Bartninkas, atsiimdamas apdovanojimą, padėkojo už paskatą gilintis į rašytojo Petro Dirgėlos ir publicisto Gintaro Beresnevičiaus kūrybą. „Šiems autoriams rašymas reiškė rūpinimąsi Lietuva. Savo veikaluose jie nerimavo, kad viešasis reikalas nyksta iš kasdien gausėjančių mūsų nesutarimų, kad sąžinė ir atmintis, artimo meilė ir teisingumas yra pavirtusios kaimynėmis, kurios tesusitinka valstybinių švenčių metu, kad viešos kalbos dažniau nutyli nei pasako tai, ką reikia pasakyti. Tačiau jų nerimas nebuvo kritika. Tai buvo pretekstas dairytis

Naujas ŠIANDIEN numeris: ekologinis ūkininkavimas – nuo Latvijos atsiliekame beveik du, o nuo Estijos – beveik tris kartus

www.siandien.info „Ekologiškų produktų pardavimas nuolat auga. Covid – 19 pandemija taip pat paskatino žmones rinktis natūralesnius, sveikesnius produktus ir taip stiprinti savo imunitetą. Vartotojai reaguoja ir į prastėjančią maisto kokybę, kurią lemia itin gausus cheminių priemonių naudojimas įprastiniuose ūkiuose bei maisto priedų naudojimas gaminant maisto produktus. Daugumą žmonių atgraso ir šių metų pradžioje pasirodžiusi informacija apie svirplių miltelių naudojimą maisto produktuose. Lietuva pagal ekologišką žemės ūkio naudmenų dalį (9 proc.) pasaulyje yra 23 vietoje, ES vidurkis yra 10 procentų. Taigi, esame vidutiniokai ir turime dar daug galimybių augti šioje srityje. Pagal minėtą santykinį rodiklį nuo

VRK tapo politiniu įrankiu, panaudotu siekiant susidoroti su nepalankiais kandidatais

www.siandien. info Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą po pirmojo rinkimų etapo šalinti Kęstutį Tubį iš rinkimų vertina kaip teisinį nihilizmą ir rimtą smūgį demokratijai Lietuvoje, kuris, be kita ko, griauna pasitikėjimą rinkimais. LVŽS įsitikinimu, teismas Kęstučiui Tubiui neuždraudė dalyvauti rinkimuose ir tapti meru, tačiau VRK šį kandidatą, gavusį didžiausią Anykščių gyventojų palaikymą pirmame Anykščių mero rinkimų ture, nusprendė pašalinti iš rinkimų. VRK pirmininkę Jolantą Petkevičienę į šias pareigas pasiūlė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė - Nielsen, kuri kartu yra ir Liberalų sąjūdžio lyderė. Kas sieja šią partiją

Naujas ŠIANDIEN numeris: “A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje”

 Šiandien prekyboje – naujas ŠIANDIEN numeris.                      "A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje. Kaskart, kai imame kalbėti apie tarpukario Lietuvos gimimą, brendimą ir skaudų likimą, neišvengiamai esame priversti paminėti ir A. Smetoną. Visa savo esybe jis tebėra nepakeičiama praėjusio amžiaus pirmosios pusės Lietuvos istorijos figūra ir tikras mūsų šalies valstybingumo simbolis. Neatsitiktinai liberalus išeivijos istorikas ir sociologas Vytautas Kavolis – tikras nepriklausomybės kartos atstovas – yra pabrėžęs „smetonišką įsipareigojimą savo valstybei“, kaip vieną kertinių lietuvių tautinio sąmoningumo raidos elementų. Iš tiesų A. Smetona,

Pasaulis sparčiais žingsniais artėja prie naujos pinigų formos

www.siandien.info Pasaulis sparčiais žingsniais artėja prie naujos pinigų formos. Skaitmeninis euras jau netolimoje ateityje gali pakeisti ir mums įprastą eurą. Lietuvos bankas dar 2019 m. suaktyvino savo veiklą centrinių bankų skaitmeninių valiutų kūrimo srityje. Svarbių su tuo susijusių sprendimų priėmimas Europoje planuojamas jau šiais metais. 1922 m. spalio mėn. pasaulio valiutų sąrašą papildė Lietuvos nacionalinis pinigas Litas. Pinigų pavadinimas buvo renkamas iš daugelio pasiūlymų: doleris, markė, muštukas, vytis, lyra, arfa ir kai kurių kitų. Galiausiai buvo pasirinktas litas, kaip artimas mūsų šalies lotyniškam pavadinimui. Kelis dešimtmečius Lietuvoje cirkuliavo rubliai, kol 1993 m. birželio mėn. litas

Apie Lietuvos didvyrius

Apie Lietuvos didvyrius. Dariaus ir Girėno žygdarbis tapo daugelio poetų, rašytojų, dailininkų, skulptorių, muzikų įkvėpimo šaltiniu. Kaunietis Aurimas Valujavičius, vienviete irkline valtimi siekiantis perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno, savo žygį skiria 90 -osioms S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metinėms.  Apie kokybės kontrolę, esminį, bet kurio gamybos proceso etapą... „Augant broko kiekiui, gamybos technologas iš naujo įvertina technologinį procesą, ieškodamas priežasčių. Tai yra normalu, taip turėtų būti. Tik ne Lietuvoje, kurioje politikoje, sveikatos apsaugoje, švietime brokas pasiekė protu sunkiai suvokiamus dydžius. Ir niekas nieko nedaro. Net įvertinti, kas yra brokas, o

Laikraštis ŠIANDIEN. Apie miško kirtimą ir darbo vietas

Andrejus GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas ir žurnalistas Naujienų tarnybos nuolat praneša, kad didžiausias nedarbas Lietuvoje yra Rytų Lietuvoje, ypač Ignalinos ir Zarasų rajonuose. O juk tai patys miškingiausi rajonai su pačiomis vaizdingiausiomis vietomis! Lygiai prieš ketverius metus, 2018 metų gruodžio 13 dieną, Vyriausybė priėmė nutarimą, kad čia, Labanoro girioje, vietoje regioninio parko būtų nacionalinis parkas, kad bent plynieji miško kirtimai būtų uždrausti. Bet iki šiol jokio nacionalinio parko nėra, tik kas keli šimtai metrų šviežiai iškirsto miško rietuvės. Ir kaip neprisiminsi stambių medienos pramonės atstovų ir politikų kalbas, kad miškų kirtimas sukuria dešimtis tūkstančių darbo

Naujas ŠIANDIEN numeris. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietų imperijos, pasaulis neskubėjo jos pripažinti

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris - jau prekyboje. Prieš 32 metus, 1991 m. sausio 13 d., sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietų imperijos, pasaulis neskubėjo jos pripažinti, o okupacinės sovietų valdžios administracinės struktūros ir kariuomenė neplanavo pasitraukti iš šalies. Lietuvos nepriklausomybę pirmoji pripažino Islandija - 1991 m. vasario 11 d., o sovietų kariuomenė buvo išvesta tik 1993 m. rugpjūčio 31 dieną. Siekdama užgesinti lietuvių

Pirmasis 2023 m. savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Riba

Buvo ankstus šv. Kalėdų rytas. Nelaukiu šios šventės nuo tada, kai netekau praktiškai visos savo šeimos. Tokiomis dienomis norisi kažkur išeiti. O kur man daugiau eiti? Tik į Gamtą. Sniego nedaug, tad pasiimu žiūronus, fotoaparatą ir traukiu Girutiškio rezervato link. Rezervato ribos peržengti nedrįstu. Nesinori drumsti šio nuostabiausio Labanoro girios kampelio net žiemą. Daugumos paukščių čia jau nėra, bet yra ir kitų retų jo gyventojų, kurių apsaugai ir tyrimams pašvenčiau pusę savo jau įpusėto gyvenimo. Vilkai. Apie juos galiu pasakoti nesustodamas ir pats nesuprantu, iš kur tiek žinių. Tarsi pats būčiau

Laikraštis ŠIANDIEN Jums linki linksmų šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų

Gintautas KNIUKŠTA, ŠIANDIEN vyr. redaktorius Laikraštis ŠIANDIEN Jums linki linksmų šv. Kalėdų, dėkoja už bendrystę ir nusiteikimą būti kartu ir kitais metais. Ačiū visiems už laikraščio prenumeratą ir paramą. Ačiū už dovanas. Visų pirma - Vilniaus universiteto docentei, daktarei Jolantai Mažylei, kuri redakcijai padovanojo tris legendinio žurnalisto Vytauto Gedgaudo prisiminimų knygas ,,Pirmyn arba mirk". Knygos bus įteiktos ŠIANDIEN apžvalgininkams - gamtininkui ir žurnalistui Andrejui Gaidamavičiui, už jo nenuilstamą kovą dėl Lietuvos miškų išsaugojimo. Profesoriui Petrui Stirbiui, Niujorko mokslų akademijos nariui, daugiau nei 300 publikacijų autoriui ar bendraautoriui, išoperavusiam virš 12 tūkstančių ligonių, kuriems implantavo

Naujas ŠIANDIEN numeris. Studentą iš Amerikos sudomino žemaičių kalba

Vašingtone gyvenantis Harris Mowbray, kalbininkas mėgėjas, programuotojas yra sukūręs Brailio raštą daugybei kalbų, o šiuo metu jis kuria šį raštą žemaičių kalbai. "Iš istorijos pamokų jau žinojau, kad Žemaitija yra Lietuvos regionas, apimantis daug šios šalies istorijos. Buvo įdomu sužinoti, kad šiuo metu žemaičiai tebeturi tam tikrų unikalių tradicijų, kurios daro šį regioną išskirtinį. Naudodamasis technologijomis, noriu padėti mažoms kalbinėms Europos bendruomenėms, taigi, logiška, kad galiausiai priėjau prie žemaičių tarmės. Kuriant raštą Žemaitijai, yra kalbinis barjeras, aš nekalbu lietuviškai, todėl prašiau kelių žmonių, kuriems žemaičių yra gimtoji, padėti man. Visų pirma pagelbėjo Žemaičių

Naujas ŠIANDIEN numeris: Apie žodžio laisvę ir visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida

www.siandien.info Rytoj – naujas ŠIANDIEN numeris. Pasikalbėjimas su Lietuvos žurnalistų sąjungos, kurios suvažiavimas vyks rytoj Vilniuje, pirmininku Dainiumi Radzevičiumi. Gyventojų apklausos rodo, kad Lietuvoje drastiškai krito pasitikėjimas žiniasklaida. Kaip Jūs vertinate šias apklausas? Ar iš tikrųjų mūsų valstybėje varžoma žodžio laisvė? Juk teisė į informaciją yra demokratinės valstybės pagrindas. Visko turime. Tiesa, šiais metais pagal spaudos laisvės indeksą esame rekordinėse aukštumose – patekome tarp dešimties laisviausių šalių visame Pasaulyje. Tačiau ne viskas taip paprasta. Esame laisvesni nei daugelis mūsų kaimynų. Tai faktas. Bet jei visuomenė nepasitiki, tai labai svarbus signalas mums apie žmonių jausmus.

Naujas ŠIANDIEN numeris: mažiausiai žmonės pasitiki Seimu ir partijomis

www.siandien.info Rytoj - naujas ŠIANDIEN numeris. "Pasitikėjimas yra itin svarbi žmonijos vertybė. Lietuva išsiskiria Europos Sąjungoje žemu pasitikėjimu svarbiausiomis institucijomis. Nerimą kelia ne tik tai, kad jis yra žemas, bet dar ir turi tendenciją mažėti. Štai Vyriausybe 1998 m. pasitikėjo beveik trečdalis, o dabar pasitiki tik maždaug kas penktas gyventojas. Mažiausiai žmonės pasitiki Seimu ir partijomis. Šiuo metu Seimu pasitiki tik 9,7 proc., o partijomis – 8 proc. gyventojų. Beje, pirmaisiais metais po nepriklausomybės atkūrimo Seimu pasitikėjo 70-80 proc. šalies gyventojų. Panašu, kad partijos ir jų atstovai Seime pradėjo teikti prioritetą ne valstybės reikalų sprendimui,

Top