www.siandien.info

„Aš tik galiu perduoti, cituodamas prezidento žodžius apie poną Eugenijų Gentvilą, kad ponas Eugenijus Gentvilas yra sena politinė šiukšlė, kurią rinkėjai kol kas pamiršo pakelti ir išmesti į šiukšlių dėžę. Citatos pabaiga“, – antradienį „Žinių radijuje“ rėžė F.Jansonas.

Į tokią G.Nausėdos žinutę sureagavo profesorius Vytautas Landsbergis. „Norėčiau išsiaiškinti, ką iš tikrųjų pasakė prezidentas Jansonas, – portalui lrt.lt ironizavo V.Landsbergis“, – pridūręs, kad politinė Lietuvos kultūra „gana senokai yra žemiau plintuso.“

V.Landsbergis lrt.lt pabrėžė, kad „visi, kuriems rūpi jų valstybė, nėra šiukšlės.“

M. Romerio universiteto vicerektorius doc. dr. Saulius Spurga socialiniame tinkle rašo:

“Politiko žodžiai – tai jo veiksmai. Aukščiausias pareigas užimantys politikai savo žodžiais ir veiksmais turi stiprinti visuomenę, kurti aukštesnę politinę kultūrą. Lygus visų traktavimas, visuomenės telkimas svarbiems darbams ir galimybė būti arbitru – tai yra ir prievolės, ir kartu privilegijos, kurias prezidentui suteikia Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Asmeniškumai, smulkus kerštavimas, aikštingumas yra niekaip nesuderinami su prezidento postu, nes prezidentas atstovauja valstybei, taigi postas pakylėja tas pareigas einantį asmenį kur kas aukščiau vienadienių intrigų.

Ką reiškia tai, kad prezidentas vieną dieną panūsta būti vienu iš smulkių intrigantų, turgaus rėksnių, negerbiančiu savo posto, nesuprantančio atsakomybės, kuri tenka užėmus tokias pareigas? Valstybė ir visas politinis gyvenimas nusmunka į kur kas žemesnį, tamsesnį lygį, kuriame nėra moralinių autoritetų, kuriame niekam nerūpi šalies pažanga ir realių problemų sprendimas, o visas dėmesys sutelktas į apsistumdymus ir apsispjaudymus.

Ir tai ne šiaip juokai. Visiškai iki pažemių nuleidus kartelę, Lietuvos politinio gyvenimo kokybei, politikos kultūrai padaryta didelė žala, suduotas rimtas smūgis, kurio pasekmes kažin kada pavyks neutralizuoti.

Galutinai atsiskleidė tai, kas buvo gal ir žinoma, tačiau tiesiog nenorėjai tuo tikėti. Patarėjas perdavė prezidento žodžius, tiksliai perdavė tai, ką norėjo pasakyti ir išreikšti prezidentas. Net jei pats patarėjas to nebūtų pabrėžęs, ir taip akivaizdu, kad politinio pasitikėjimo pareigūno pareiga yra viešai dėstyti ne savo nuomonę, o perteikti prezidento mintis. Taip kad čia viskas daugiau negu aišku.

Liūdna, liūdna, liūdna!”