Gintautas KNIUKŠTA, www.verslaspolitika.lt apžvalgininkas

Kas iš tikrųjų Lietuvos valstybėje formuoja miškų politiką ir kas už ją atsakingas I. Ruginienės Vyriausybėje? Šis klausimas ne retorinis, neatsitiktinis, o verčiantis rimtai susimąstyti, kas iš tikrųjų vyksta Aplinkos ministerijoje ir kas iš tikrųjų jai vadovauja?

Vakarykštis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdis dar kartą parodė, kad ši Vyriausybė septynmyliais žingsniais tolsta nuo savo programos vykdymo, o socialdemokratų partija nuo įsipareigojimų ir pažadų savo rinkėjams.

Kas iš tikrųjų šeimininkauja Aplinkos ministerijoje? Kodėl nebuvo iš ministerijos pašalintas buvęs Laisvės partijos atstovas Povilas Poderskis, kurio valdymo ministerijai laikotarpiu buvo gamtai padaryta daugiau kaip aštuoni milijonai eurų žalos, o mokslininkų ir ekspertų nuomone, kur kas daugiau.       

Pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) vykdydamas tyrimą, pažeidimu laikė ir žalą skaičiavo tik daliai nelegaliai išgilintų ruožų, o ne visoms nelegaliai suniokotoms Nemuno atkarpoms. Tokia žalos skaičiavimo metodika ydinga ir labai pavojinga todėl, kad sukuria precedentą, ekspertų nuomone,  tolimesniam, tačiau labiau apgalvotam upių niokojimui.

Maža to, kad P. Poderskis tiesiog karaliauja ministerijoje tiesiogine to žodžio prasme, bet ir bando įteigti, kad jis yra nepakeičiamas valstybės tarnautojas. Kai dirbo aplinkos ministru, kalėjime lankė sėdintį net  Šarūną Stepukonį, investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ buvusį partnerį.

„Su Š. Stepukoniu turėjome bendrų darbinių projektų, kai ėjau savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ir buvome pažįstami, kaip ir daugelis kitų vilniečių, verslo, valdžios, visuomenės atstovų. Po to, kai Šarūną sulaikė, nusprendžiau, kad noriu sužinoti iš pirmų lūpų, kaip ir kodėl viskas nutiko“, – buvo teigiama Aplinkos ministerijos BNS perduotame P. Poderskio komentare.

Tuo tarpu Seimo opozicija tiesiog šaiposi, kaip Aplinkos apsaugos komitete, kuriam vadovauja socialdemokratas,  buvo svarstomos Miškų įstatymų pataisos

 „Žmogus prieš porą valandų komitete leido sau paatvirauti ir gavo “ko nusipelnė”.

Ministras sako, kad viceministro teiginiai apie “izoliaciją” ir jo kuruojamos srities sprendimų priėmimą “už nugaros”, yra klaidinantys. Tad nebėra pasitikėjimo. Atia. Kas sekantis?“,-  rašo socialiniame tinkle buvusi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovė Aistė Gedvilienė.

Socialdemokratas Audrius Radvilavičius pareiškė, kad miškams paskirtas viceministras Edmundas Mačieža realiai nuo miškų valdymo politikos yra nušalintas, todėl klausimas, ar gali atstovauti ir pristatyti ministerijos poziciją. Tą patvirtino ir pats viceministras.

„Perklausus, tai kas realiai formuoja miškų politiką, viceministras tiesiai tepasakė, kad kancleris su ministru dirba kaip komanda..

O aš ir toliau lieku įsitikinus, kad Poderskis yra tikrasis ministerijos ministras, kuris tvarko visus reikalus, tame tarpe ir Nemuno aušros pavedimus, susijusius su, pavyzdžiui, personalu, miškais, saugomom teritorijom… pildom sąrašą,“- socialiniame tinkle rašo opozicijos atstovė.

Beveik prieš metus  buvo pateikti Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ organizuotos Tautos sueigos dėl Lietuvos miškų išsaugojimo reikalavimai LR Prezidentui, LR Seimui, LR Vyriausybei, LR Aplinkos ministerijai, LR Generalinei prokuratūrai.

 Kas pasikeitė po metų? Iki šiol Vyriausybė yra neįgali  sukurti ir įteisinti Lietuvos miškų strategiją, o tik siūlo  patikslinti praėjusios kadencijos Seimui pateiktą Miškų įstatymo projektą.

Sąjūdis ‘Už Lietuvos miškus” 2025 m. kovo 1 d. Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre organizavo Tautos sueigą dėl Lietuvos miškų išsaugojimo. Seimui pritarus Vyriausybės programai, Ministrų Kabinetas privalėjo per tris mėnesius parengti ir patvirtinti konkrečias priemones šiai programai įgyvendinti. Išklausius dalyvių pasisakymus ir nuomones, Tautos sueiga reikalauja:

1. Vyriausybės programoje numatyta sukurti ir įteisinti Lietuvos miškų strategiją, tačiau Vyriausybė siūlo patikslinti praėjusios kadencijos Seimui pateiktą Miškų įstatymo projektą. Reikalaujame Vyriausybės parengti Lietuvos miškų strategiją, o tik tada Seimui teikti Miškų įstatymo projektą.

2. Reikalaujame atšaukti 2018 metais Vyriausybės padidintą miškų kirtimo normą ir 2024 metais Aplinkos ministro patvirtintą metodiką, kuri leistų dar labiau didinti valstybinių miškų kirtimo normą.

3. Reikalaujame stabdyti medienos eksportą į trečiąsias šalis. Net kraštovaizdžio draustiniuose plynai kertami miškai didžiąja dalimi išvežami į Kiniją – tai absoliučiai netvarus valstybės požiūris į patį svarbiausią Lietuvos gamtos turtą – miškus, kurie mūsų visuomenei yra reikalingi labiau nei bet kada.

4. Reikalaujame pritaikyti laikinas apsaugos priemones, kad saugomose teritorijose, ypač regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose, miškai nebūtų kertami, kol bus priimtas naujas Miškų įstatymas.

5. Reikalaujame pilna apimtimi įgyvendinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį, pagal kurią visai ūkinei veiklai miškuose, o ne daliai jų turi būti atliekamas poveikio NATURA 2000 teritorijoms reikšmingumas.

6. Reikalaujame peržiūrėti Aplinkos ministerijos nustatytus kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar planuojamas kirtimas yra reikšmingas NATURA 2000 teritorijai. Dabar net plynieji kirtimai vertinami kaip nereikšmingi, kas yra absurdiška. Keli kirtavietėje papildomai paliekami medžiai biologinei įvairovei ir sutrumpintas miškų kirtimo sezonas negali atstoti tos žalos, kuri yra padaroma plynais kirtimais buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose.

7. Lietuvos miškų būklė kasmet blogėja, valstybė neužtikrina miškų apsaugos, vėluojama didinti miškingumą, ta pati institucija (Aplinkos ministerija) formuoja miškų politiką, vykdo ūkinę veiklą

ir kontroliuoja, todėl reikalaujame Vyriausybės ir Seimo atkurti Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministeriją, kuri vykdytų politiką miškų ūkio srityje bei siektų didinti miškų produktyvumą.

8. Vyriausybė savo programoje yra numačiusi diegti priemones, skatinančias artimiausiu metu didinti Lietuvos miškingumą bent iki 35 proc. šalies teritorijos, todėl reikalaujame atkurti miškų urėdijas regionuose – Vyriausybės nustatytos teisinės formos valstybės valdomos įmones, patikėjimo teise valdančias valstybinius miškus ir vykdančias juose kompleksinę miškų ūkio veiklą. Reikalaujame stabdyti girininkijų naikinimą, kurių skaičius pastaraisiais metais drastiškai sumažėjo.

9. Prioritetinis Valstybinių miškų urėdijos tikslas – užtikrinti, kad valstybiniai miškai būtų prižiūrimi, tvarkomi ir saugomi pagal darnaus miškų ūkio principus, tarpusavyje derinant ekonomines, ekologines ir socialines miškų funkcijas, tačiau urėdija neužtikrina tinkamos miškų ir juose esančių gamtinių vertybių apsaugos. Reikalaujame atlikti Valstybinių miškų urėdijos auditą, spręsti klausimą dėl dabartinio direktoriaus V. Kaubrės tinkamumo eiti šias pareigas.

10. Reikalaujame Generalinės prokuratūros aktyviau ginti viešąjį interesą, pradėti tyrimą dėl neteisėtų miškų iškirtimo saugomosiose teritorijose, su tuo susijusių politikų, kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio ir neteisėtos įtakos siekiant suinteresuotoms verslo grupėms ir su jomis susijusiems asmenims išskirtinių sąlygų bei palankių sprendimų valstybinių miškų užvaldymo, miškų naudojimo bei prekyba mediena.

11. Reikalaujame stabdyti ESO siautėjimą miškuose. Reikšmingai padidinus apsaugos juostų plotį nuo elektros perdavimo linijų, ruošiamasi iškirsti tūkstančius hektarų miško visoje Lietuvoje,

neatsižvelgiant į miško savininkų protestus, saugomas teritorijas, europinės svarbos buveines. Tokie kirtimai vykdomi be leidimų, be jokio ramybės laikotarpio paukščių apsaugai. ESO atsisako investuoti į požeminius kabelius, tuo tarpu elektros vartotojų permoka, kurią ESO išsidalino dividendų pavidalu ir kurią dabar turės gražinti, buvo skirta būtent infrastruktūrai plėtoti.