www.verslaspolitika.lt

Vokietijos karinės žvalgybos komanda, sudaryta iš 15 karių ir neseniai išsiųsta į Grenlandiją, šiandien iš šios Arkties salos turi išvykti į Kopenhagą, sekmadienį naujienų agentūrai „dpa“ pranešė kariuomenės atstovas. Kaip rašo lrytas.lt, sprendimas dislokuoti karius buvo priimtas po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas ėmė agresyviai reikšti pretenzijas į Grenlandiją – išteklių turtingą, pusiau autonominę Arkties salą, kuri oficialiai priklauso NATO narei Danijai.

Savaitgalyje D. Trumpas dar labiau padidino įtampą, paskelbdamas apie papildomus muitus aštuonioms Europos šalims, įskaitant Vokietiją, Jungtinę Karalystę ir Daniją, kurie įsigalios nuo vasario mėnesio.

Vokiečiai į Grenlandiją atvyko penktadienį ir prieš planuojamas karines pratybas turėjo dalyvauti Danijos vadovaujamoje žvalgybos misijoje. Nedideles savo kariškių komandas buvo atsiuntę ir dar keletas NATO aljansui priklausančių Europos šalių.

Vadavietės atstovas spaudai pranešė, kad komanda savo misiją įvykdė. „Žvalgybos rezultatai bus išanalizuoti artimiausiomis dienomis.“

Sausio 17 d., šeštadienį, Majamyje – naujas Ukrainos ir JAV konsultacijų raundas dėl saugumo garantijų Ukrainai. Apie tai pranešė Ukrainos ambasadorė JAV Olha Stefanšyna. Ukrainos delegaciją sudarys Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas, Prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylas Budanovas bei valdančiosios partijos frakcijos lyderis Davydas Arachamija.

Nors oficialiai neįvardijama, kas atstovaus JAV pusei, ankstesniuose raunduose dalyvavo specialieji prezidento pasiuntiniai Stivenas Vitkofas (Steven Witkoff) ir Džaredas Kušneris (Jared Kushner).

Pasak O. Stefanšynos, Vašingtonas ir Kijevas šiuo metu dirba su dviem pagrindiniais dokumentais: saugumo garantijų ir Ukrainos ekonominio atsigavimo sutartimis, kurių bendra vertė gali siekti iki 800 mlrd. JAV dolerių. Neatmetama, kad šie dokumentai galėtų būti pasirašyti Pasaulio ekonomikos forume Davose, kuris vyks sausio 19–23 dienomis.