www.verslaspolitika.lt

Izraelis pradėjo prevencinį puolimą prieš Iraną, pranešė šalies gynybos ministras. Neilgai trukus paskelbta, kad prie smūgių prisijungia ir JAV. Atsakydamas Iranas paleido raketas į Izraelį.

Šeštadienį prasidėjus bendrai JAV ir Izraelio karinei kampanijai prieš Iraną, pasaulio šalys išreiškė nuogąstavimus, kad gali įsiplieksti platesnis regioninis konfliktas.

Lietuvos Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) kartu su Užsienio reikalų ministerija šeštadienį išsiuntė įspėjamuosius pranešimus Lietuvos piliečiams, esantiems Izraelyje ir Irane. Įspėjimuose pateiktos rekomendacijos, kaip elgtis dėl augančios įtampos Artimuosiuose Rytuose. 

„Šiuo metu institucijų duomenimis, Izraelyje yra apie 220 Lietuvos piliečių, o Irane – mažiau nei 20. Lietuvos tarybos yra pakėlusios budrumo lygį, nuolat stebi saugumo situaciją regione ir yra pasirengusios imtis papildomų veiksmų bei suteikti pagalbą Lietuvos piliečiams, jei to prireiktų“, – pranešė NKVC.

Izraelyje esantiems Lietuvos piliečiams rekomenduojama būti itin budriems, sekti oficialią informaciją ir vietos tarnybų nurodymus, vengti nereikalingų kelionių ir būti netoli slėptuvių. Esantiems Irane – saugumo sumetimais nedelsiant išvykti iš šalies.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) šeštadienį pasmerkė karinių veiksmų eskalaciją Artimuosiuose Rytuose ir paragino nedelsiant nutraukti kovas.

Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad JAV ir Izraelio smūgiai Iranui sukūrė galimybę Irano žmonėms nuversti „teroristinį režimą“ Teherane, Rusijos sąjungininką.

„Teisinga suteikti Irano žmonėms galimybę atsikratyti teroristinio režimo, atsikratyti jo ir užtikrinti visų tautų, nukentėjusių nuo teroro, kilusio iš Irano, saugumą“, – sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi socialiniuose tinkluose.

„Svarbu, kad Jungtinės Valstijos būtų ryžtingos. Ir kai tik Amerika yra ryžtinga, pasauliniai nusikaltėliai silpnėja“, – sakė V. Zelenskis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Lietuva atidžiai stebi įvykius Irane ir palaiko ryšį su savo diplomatinėmis atstovybėmis regione.

„Irano destruktyvus elgesys regione, pavojingos branduolinės ambicijos, parama Rusijos agresijai prieš Ukrainą ir didžiulės vidaus represijos yra nepriimtinos. Raginame susilaikyti ir tikimės grįžimo prie diplomatinių pastangų siekiant užkirsti kelią platesnio masto eskalacijai regione“, – socialiniame tinkle „X“ šeštadienį paskelbė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Tuo metu per raketų smūgį Pietų Irane, Teherano duomenimis, žuvo mažiausiai 57 mokinės.

Pasak politologo L. Kojalos, įdomu, kaip D. Trumpui pavyks pagrįsti tai, kas šiuo metu vyksta.

„Jo politinė platforma yra taikos, o ne naujų karų, ir administracijos viduje tikrai netrūksta labai skeptiškai nusiteikusių prieš bet kokias, ypatingai didesnes, operacijas. Kils klausimas ir dėl Kongreso… Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas gali – ir ne kartą tą matėme – naudoti karinę jėgą, bet paprastai labai tikslingai ir trumpai, parodant, kad kyla tiesioginės grėsmės Jungtinėms Valstijoms. Ar dabar Trumpai tai pavyktų įrodyti dėl Irano? […] O ištęstas karas jau yra Kongreso prerogatyva“, – kalbėjo L. Kojala.

Taigi, anot jo, D. Trumpo tikslas – trumpa, greita karinė operacija, pergalė ir istorinis regiono perbraižymas.

Abu Dabyje griaudėja galingi sprogimai Iranas smogė kaimyninėms šalims, kur įsikūrusios JAV bazės Iranas teigia, kad į Izraelį paleista iki 75 raketų. Trumpas patvirtina JAV smūgius Iranui

Šeštadienį surengtų bendrų Izraelio ir JAV smūgių Iranui taikinys buvo ir Islamo Respublikos aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, pranešė Izraelio visuomeninis transliuotojas.

„Irano aukščiausiasis lyderis Khamenei ir prezidentas Masoudas Pezeshkianas buvo tarp atakos taikinių“, – pranešė „Kan“, remdamasis šaltiniu Izraelyje. „Mūsų tikslas – apginti Amerikos žmones pašalinant neišvengiamas grėsmes, kylančias iš Irano režimo“, – kalbėjo JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

D. Trumpas taip pat kreipėsi į iraniečius.

„Artėja jūsų laisvės valanda. Likite namie, nes bombos kris visur (…) Kai mes baigsime, perimkite valdžią, jūs turėsite tokią galimybę“, – tikino D. Trumpas.

„Tai bus, tikriausiai, jūsų vienintelė galimybė per keletą kartų. Daugybę metų prašėte Amerikos pagalbos, bet jos niekada negavote. Nė vienas prezidentas nebuvo pasiryžęs padaryti tai, ką aš esu pasiryžęs padaryti šįvakar“, – pridūrė jis.

Tuo metu Izraelyje paskelbta nepaprastoji padėtis.

Iranas į Izraelį paleido atsakomuosius smūgius. Teheranas taip pat teigia pradėjęs atakas prieš keturias JAV karines bazes Artimuosiuose Rytuose.

Izraelis jau pernai kariavo su Iranu. Nauja ataka pradėta praėjus tik dviem dienoms po naujo JAV ir Irano derybų dėl Teherano branduolinės programos rato.

Proveržio derybose Ženevoje nebuvo. JAV prezidentas praėjusiomis savaitėmis ne kartą grasino Iranui karinėmis atakomis. Neseniai jis davė laiko Iranui pasiekti susitarimą iki kovo pradžios.

Saudo Arabija šeštadienį patvirtino, kad Iranas smogė Rijadui ir jo rytiniam regionui, perspėdama, kad pasilieka teisę gintis, įskaitant atsakomuosius veiksmus.

Saudo Arabija „išreiškė griežčiausią pasmerkimą įžūliems ir bailiems Irano išpuoliams, nukreiptiems į Rijado ir Rytų provincijos regionus, kurie buvo atremti“, – sakoma užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Atsižvelgiant į šią nepagrįstą agresiją, Karalystė patvirtina, kad imsis visų būtinų priemonių savo saugumui ginti ir savo teritorijai, piliečiams ir gyventojams apsaugoti, įskaitant galimybę atsakyti į agresiją“, – teigė Rijadas.

Izraelio kariuomenės vadas šeštadienį pareiškė, kad šiuo metu vykdoma šalies smūgių kampanija prieš Iraną yra „visiškai kitokio masto“ nei ankstesnis 12 dienų karas, vykęs tarp priešininkų praėjusių metų birželį.

„Pradedame operaciją, kuri vyksta visiškai kitu mastu – sudėtingesnę ir komplikuotesnę“, – kariuomenės pareiškime cituojamas generolas leitenantas Eyalas Zamiras.

„Žinau, kad pasiruošimas buvo trumpas, bet intensyvus ir neįtikėtinai kruopštus“, – pridūrė jis.

Indija šeštadienį paragino diplomatiškai mažinti įtampą Artimuosiuose Rytuose, Jungtinėms Valstijoms ir Izraeliui surengus smūgius Iranui, kuris atsakė raketų atakomis.

Turkija šeštadienį paragino visas šalis nutraukti smurto spiralę, kurią inicijavo JAV ir Izraelio smūgiai Iranui ir kuri išsiplėtė Teheranui atsakant raketomis prieš Persijos įlankos valstybes ir Izraelį.

„Įvykiai, prasidėję Izraeliui ir JAV užpuolus Iraną ir tęsęsi Iranui taikantis į trečiąsias šalis, kelia grėsmę mūsų regiono ateičiai ir pasauliniam stabilumui“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime, kuriame „visos šalys raginamos nedelsiant nutraukti karo veiksmus“.

Kinija šeštadienį perspėjo dėl tolesnės eskalacijos Artimuosiuose Rytuose, ragindama „nedelsiant nutraukti“ smurtą.

„Kinija ragina nedelsiant nutraukti karinius veiksmus, vengti tolesnės įtampos eskalacijos ir skatina atnaujinti dialogą bei derybas, siekiant išlaikyti taiką ir stabilumą Artimuosiuose Rytuose“, – sakė Pekino užsienio reikalų ministerija.

Iranas neįgalus pasiūlyti didelį karinio pasipriešinimą Izraelio ir JAV atakoms, šeštadienį naujienų agentūrai „dpa“ sakė vokiečių karinis ekspertas.

„Panašu, kad nuo praėjusių metų vasaros atakų Iranas savo oro gynybos reikšmingai nesustiprino“, – „dpa“ sakė Stanfordo universiteto Kalifornijoje politikos mokslininkas Maximilianas Terhalle, kuris specializuojasi tarptautinio saugumo srityje.

Nors „Iraniečiai bando pulti visur, kur Artimuosiuose Rytuose yra dislokuota amerikiečių“, šios atakos, pasak eksperto, labiau primena lengvus žnybtelėjimus.

„Iranas neturi pakankamai ginkluotės, kad susilpnintų amerikiečius“, – pabrėžė jis.

Apie jų teritorijose rengtus smūgius šeštadienį patvirtinto keletas Persijos įlankos šalių, kuriose dislokuoti JAV kariai ir įkurtos karinės bazės.

„Šiuo lemiamu momentu nematome jokios Maskvos ir Pekino paramos (Irano – ELTA) režimui. Panašu, kad Putinui svarbesnis ryšys su Trumpu nei su Iranu“, – sakė M. Terhalle.

Kaip skelbta, Irano kariuomenė šeštadienį patvirtino pradėjusi atakas prieš keturias JAV karines bazes: Katare, Bahreine, Kuveite ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Teheranas tai vadina atsaku į JAV ir Izraelio atakas šeštadienį visoje Irano teritorijoje. Islamo Respublika taip pat paleido raketų salvę į Izraelį.

Omano užsienio reikalų ministras griežtai sukritikavo JAV ir Izraelio smūgius prieš Iraną.

„Esu sukrėstas. Aktyvios ir rimtos derybos vėl buvo sužlugdytos“, – tinkle „X“ rašė Badras al-Bussaidi.

Omanas tarpininkavo pastarosioms deryboms tarp Vašingtono ir Teherano dėl Irano branduolinės ir raketų programos. B. al Bussaidi dar prieš kelias dienas buvo nusiteikęs optimistiškai, kad ginčas greitai gali būti išspręstas derybomis.

Atakos nei atitinka JAV interesus, nei tarnauja taikai pasaulyje, pabrėžė ministras. Jis sakė, kad meldžiasi už nekaltus žmones, kuriems dabar tenka kentėti. Jis raginąs Jungtines Valstijas nebetraukti šalies giliau į konfliktą.

Iranas: per raketų smūgį žuvo 57 moksleivės

Per raketų smūgį Pietų Irane, Teherano duomenimis, žuvo mažiausiai 57 mokinės. Smogta mergaičių mokyklai Hormozgano provincijoje, pranešė valstybinė žiniasklaida. Dar dešimtys mokinių buvo sužeistos.

„Ši mokykla buvo tiesioginis šios atakos taikinys“, – teigiama naujienų agentūros „Tasnim“ pranešime.

Ataka surengta Minabo rajone netoli Persijos įlankos pakrantės. Atakos metu mokykloje buvo apie 170 moksleivių.

Hormozgano provincijoje yra kelios Irano ginkluotųjų pajėgų karinio laivyno bazės. Daugiau detalių apie ataką kol kas nepateikiama.

Irano užsienio reikalų ministerija paskelbė nuotrauką, kurioje matyti sugriauta mokykla.

„Tai akivaizdus nusikaltimas. Pasaulis turi priešintis šiai didelei neteisybei“, – sakė ministerijos atstovas.

Rusija pasmerkė Izraelio ir JAV atakas prieš taikinius Irane ir pareikalavo nedelsiant grįžti prie demokratijos.

Karinio ir propagandinio pasirengimo „apimtis ir pobūdis nepalieka abejonių, kad tai yra „iš anksto suplanuotas ir neišprovokuotas ginkluotos agresijos aktas prieš suverenią ir nepriklausomą Jungtinių Tautų narę“, pareiškė Užsienio reikalų ministerija Maskvoje. Tai esą „neapgalvotas žingsnis“, pažeidžiantis tarptautinę teisę.

JAV ir Izraelis esą dar kartą ryžosi pavojingai avantiūrai, kuri regioną sparčiai artina prie humanitarinės, ekonominės ir galbūt radiologinės katastrofos. Maskva apkaltino abi šalis siekiant pašalinti joms nepatinkančios valstybės vadovybę. Atsakomybė už neigiamas šios „žmogaus sukeltos krizės“ pasekmes, įskaitant nenuspėjamą grandininę reakciją ir smurto spiralę, tenka būtent joms, teigiama pranešime.

Rusija ir Iranas glaudžiai bendradarbiauja pirmiausiai ir dėl Vakarų sankcijų, kurios slegia abi šalis. Teheranas yra kritikuojamas, kad remia jau daugiau kaip ketverius metus trunkantį karą Ukrainoje.

Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija pasmerkė Irano atakas prieš Artimųjų Rytų šalis

Didžioji Britanija, Vokietija ir Prancūzija pasmerkė Iraną už atsakomuosius smūgius JAV ir Izraeliui šeštadienį, atakuojant Artimųjų Rytų šalis, kuriose yra JAV karinės bazės.

„Griežčiausiai smerkiame Irano atakas prieš regiono šalis“, – sakoma bendrame Jungtinės Karalystės (JK) ministro pirmininko Keiro Starmerio, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo pareiškime po konflikto aptarimo.

Daugiau nei 20 iš 31 Irano provincijos buvo paveiktos šeštadienį surengtų JAV ir Izraelio smūgių, pranešė Irano Raudonojo Pusmėnulio draugija.

„Iki šiol atakos paveikė daugiau nei 20 provincijų“, – valstybinei žiniasklaidai sakė atstovas spaudai Mojtaba Khaledi.

Jungtinės Valstijos ir Izraelis šeštadienį pradėjo smūgių Iranui kampaniją, tarp kurios taikinių, pasak Izraelio visuomeninio transliuotojo, buvo ir Islamo Respublikos aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, o Teheranas, reaguodamas į smūgius, paleido raketų salves į Persijos įlankos regiono valstybes ir Izraelį.

Po Izraelio ir JAV smūgių Iranui svarbūs šalies vadovai, Teherano tikinimu, yra gyvi. Sveiki ir gyvi esą yra prezidentas Masoudas Pezeshkianas, parlamento pirmininkas Mohammedas Bagheras Ghalibafas, taip pat Saugumo tarybos generalinis sekretorius Ali Larijani  ir teismų sistemos vadovas Gholam-Hossein Mohseni-Eje’i.

Pranešimų apie tai, kur yra aukščiausiasis Irano vadovas ajatola Ali Khamenei, kol kas nėra. Jis dėl karinių įtampų praėjusiomis savaitėmis retai rodėsi viešumoje. Kur jis buvo pastaruoju metu, neaišku.

JAV ir Izraelio atakos, vieno Izraelio atstovo teigimu, buvo nukreiptos ir prieš A. Khamenei bei prezidentą M. Pezeshkianą. Anot atstovo, atakų rezultatas nėra aiškus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį neplanuoja kreiptis į Amerikos žmones po to, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis surengė atakas prieš Iraną, pranešė Baltieji rūmai.

Baltųjų rūmų pareigūnas paneigė pranešimus apie planuojamą D. Trumpo kreipimąsi.

„Šie pranešimai buvo netikslūs, Baltieji rūmai nepateikė jokių nurodymų dėl šiandienos kreipimosi ar pasisakymų“, – žurnalistams sakė pareigūnas.

Prezidentas naktį savo socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame pranešė apie atakas ir paragino pakeisti režimą Teherane.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen šeštadienį paragino laikytis maksimalaus santūrumo po to, kai Izraelis ir Jungtinės Valstijos sudavė smūgių Iranui ir išprovokavo atsakomąsias atakas.

U. von der Leyen taip pat pabrėžė, jog nepaprastai svarbu užtikrinti branduolinį saugumą.

„Branduolinės saugos užtikrinimas ir sutrukdymas bet kokiems veiksmams, kurie galėtų dar labiau padidinti įtampą ar pakenkti pasauliniam neplatinimo režimui, yra kritinės svarbos“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė, pastaruosius įvykius Irane apibūdindama kaip keliančius nerimą.

„Mes raginame visas šalis laikytis maksimalaus santūrumo, apsaugoti civilius ir visapusiškai gerbti tarptautinę teisę“, – pridūrė ji bendrame pareiškime su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Antonio Costa.

Jungtinės Valstijos ir Izraelis šeštadienį pradėjo smūgių Iranui kampaniją, tarp kurios taikinių, pasak Izraelio visuomeninio transliuotojo, buvo ir Islamo Respublikos aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, o Teheranas, reaguodamas į smūgius, paleido raketų salves į Persijos įlankos regiono valstybes ir Izraelį.

„Civilių apsauga ir tarptautinė humanitarinė teisė yra prioritetas. Mūsų konsulinis tinklas visapusiškai dalyvauja padedant išvykti ES piliečiams. Nebūtinasis ES personalas atšaukiamas iš regiono“, – sakė ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas.

ES karinė jūrų misija „Aspides“ Raudonojoje jūroje išlieka aukšto laipsnio parengties ir yra pasirengusi padėti išlaikyti šį jūrų koridorių atvirą, sakė K. Kallas.

Pasak jos, ji kalbėjosi su Izraelio užsienio reikalų ministru Gideonu Saaru ir „kitais regiono ministrais“.

„Naujausi įvykiai Artimuosiuose Rytuose yra pavojingi. Irano režimas nužudė tūkstančius žmonių. Jo balistinių raketų ir branduolinė programos, kartu su parama teroristinėms grupuotėms, kelia rimtą grėsmę pasauliniam saugumui“, – socialiniame tinkle rašė ji.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi šeštadienį pareiškė, kad visi objektai, susiję su Izraelio ir JAV smūgiais Iranui, yra Islamo Respublikos ginkluotųjų pajėgų „teisėti taikiniai“.

„Irano ginkluotosios pajėgos laiko teisėtais taikiniais objektus, iš kurių buvo vykdomos JAV ir sionistų operacijos, taip pat visus objektus, iš kurių buvo vykdomos operacijos prieš Irano gynybos veiksmus“, – Irano televizijai sakė A. Araghchi.

Irano raketų smūgis padarė „didelę žalą“ Kuveito oro bazės, kurioje dislokuotos Italijos karinės oro pajėgos, kilimo ir tūpimo takui, Italijos užsienio reikalų ministro Antonio Tajani žodžius šeštadienį citavo šalies naujienų agentūra ANSA. 

„Kilimo ir tūpimo takas buvo smarkiai apgadintas, bet nė vienas Italijos karinio personalo narys nenukentėjo“, – žurnalistams sakė A. Tajani.

„Italijos karinių oro pajėgų nariai, esantys Kuveito bazėje, kuri buvo užpulta Irano raketomis, yra saugūs. Jie visi buvo bunkeryje“, – pridūrė jis.

Kuveito Ali Al Salemo bazėje yra dislokuoti Italijos karinių oro pajėgų kariai, kurie nuo 2019 m. dalyvauja operacijoje „Task Force Air Kuwait“, skirtos stebėti Islamo valstybės grupuotę Irake.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni šeštadienį surengė telekonferenciją su A. Tajani ir saugumo bei žvalgybos pareigūnais.

„Šiuo ypač sunkiu metu Italija vėl reiškia paramą Irano civiliams, kurie toliau reikalauja gerbti jų pilietines ir politines teises“, – po susitikimo pareiškė ministrės pirmininkės kanceliarija.

G. Meloni „parems bet kokią iniciatyvą, kuri padės sumažinti įtampą“, teigiama pareiškime.

A. Tajani sakė, kad Italija yra pasirengusi evakuoti Italijos piliečius, kurie vis dar yra Irane, „jei tai bus tinkama ir nekelia pavojaus“.

Italija jau paprašė savo piliečių palikti Iraną, tačiau manoma, kad ten vis dar gyvena šimtai žmonių, iš kurių daugelis yra susituokę su Irano piliečiais.

Irano kariuomenė šeštadienį patvirtino pradėjusi atakas prieš keturias JAV karines bazes: Katare, Bahreine, Kuveite ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Teheranas tai vadina atsaku į JAV ir Izraelio atakas šeštadienį visoje Irano teritorijoje.

Izraelis naujam karui su Iranu ketina mobilizuoti apie 70 tūkst. rezervistų. Izraelio karinis atstovas sakė, kad dauguma jų priklauso oro gynybos ir vidaus saugumo pajėgoms.

„Tačiau bus sustiprintos pajėgos ir prie mūsų sienų“, – sakė jis žurnalistams. 

Anot atstovo, kariuomenė pasirengusi „įvairiems scenarijams“, turint omenyje tiek sienų gynybą, tiek galimas Irano sąjungininkų atakas prieš Izraelį. Paklaustas, kiek truks nauja karinė operacija, jis teigė: „Tiek, kiek reikės“. Iranas iki šiol paleido į Izraelį dešimtis raketų, tačiau rimtos žalos esą nepadaryta.

JAV ir Izraelio atakas prieš Teheraną išprovokavo Irano vyriausybės „smurtas prieš savo tautą ir kitas šalis“, šeštadienį pareiškė Ukraina.

„Dabartinių įvykių priežastis yra būtent Irano režimo smurtas ir savavališkumas, ypač nužudymai ir represijos taikių protestuotojų atžvilgiu, kurie pastaraisiais mėnesiais įgavo ypač didelį mastą“, – teigiama Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

„Ilgalaikiai sistemingi žmogaus teisių pažeidimai, žiaurios represijos, egzekucijos ir disidentų persekiojimas liudija apie gilią šios valstybės vidaus politikos krizę ir jos piliečių pagrindinių teisių bei laisvių tinkamos apsaugos nebuvimą“, – pridūrė ministerija.

„Lufthansa“ paskelbė, kad iki kovo 7 dienos atšaukia skrydžius į Tel Avivą, Beirutą, Amaną, Erbilį bei Teheraną, taip pat skrydžius iš šių miestų.

Vokietijos aviacijos milžinė pareiškime nurodė, kad ji ir jos patronuojamosios bendrovės taip pat iki sekmadienio stabdo skrydžius į Dubajų bei Abu Dabį ir iš jų.

Grupė nurodė, kad skrydžiai atšaukiami dėl „dabartinės padėties Artimuosiuose Rytuose“.

Šveicarijos „Swiss International Air Lines“ (SWISS) pranešė stabdanti skrydžius į Tel Avivą ir iš jo iki kovo 7 dienos.

Turkijos oro vežėja „Turkish Airlines“ šeštadienį sustabdė skrydžius į dešimt Artimųjų Rytų šalių.

„Skrydžiai į Libaną, Siriją, Iraką, Iraną ir Jordaniją atšaukti iki kovo 2 dienos“, – socialiniame tinkle „X“ pranešė oro bendrovės atstovas ir pridūrė, kad skrydžiai į Katarą, Kuveitą, Bahreiną, Jungtinius Arabų Emyratus ir Omaną sustabdyti tik vienai dienai.

Tuo metu „Air India“ šeštadienį sustabdė skrydžius į visas paskirties vietas Artimuosiuose Rytuose.

Iranas, Irakas ir Izraelis anksčiau šeštadienį uždarė savo oro erdvę civiliniam transportui, o JAV ambasados Persijos įlankos šalyse paragino JAV piliečius pasislėpti.

Savo oro erdvę taip pat uždarė Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), o Sirija 12 valandų uždarė dalį savo oro erdvės pietuose palei sieną su Izraeliu.

Kataro civilinės aviacijos agentūra taip pat paskelbė, kad laikinai uždarė šalies oro erdvę, o „Qatar Airways“ pranešė, kad sustabdė visus skrydžius iš Dohos.

Agentūra savo pareiškime „paskelbė apie laikiną oro eismo Kataro oro erdvėje sustabdymą, imantis atsargumo priemonių“, o „Qatar Airways“ pranešė, kad „patvirtina laikiną skrydžių į Dohą ir iš jos sustabdymą dėl Kataro oro erdvės uždarymo“.